Kėdainių krašto garbės piliečio vardas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui P. Aksomaičiui

Rugsėjo 8 d. Kėdainių miesto rotušėje iškilmingame rajono savivaldybės tarybos posėdyje Kėdainių krašto garbės piliečio ženklas įteiktas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Povilui Aksomaičiui. Garbingą apdovanojimą atsiėmė dukra Aušra Ščiukienė. Iškilmingą posėdį vedė Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius ir mero pavaduotoja Olga Urbonienė.

Iškilmingame posėdyje pagerbtas atminimas

Posėdyje dėl Kėdainių krašto garbės piliečio ženklo įteikimo dalyvavo rajono savivaldybės tarybos nariai, Seimo narys Darius Kaminskas, savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, direktoriaus pavaduotojai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, Kėdainių krašto garbės piliečiai Vitolis Laumakys, Aloyzas Stasiulevičius, Krašto garbės piliečio vardo suteikimo komisijos nariai, 2016 metų Kultūros premijos laureatė Audronė Pečiulytė, 2016 metų Mokytoja Diana Šilkaitienė, geriausia 2016 metų Socialinė darbuotoja Sonata Rindokienė, konkurso „Metų medikas“ 2017 metų laureatė gydytoja Rita Lauciuvienė, konkurso „Geriausias metų Kėdainių rajono verslo atstovas“ 2016 m. nugalėtojai: UAB „Linėja transport“ direktorius Gediminas Norkus, UAB „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas, Povilo Aksomaičio artimieji, svečiai.

Iškilmingame tarybos posėdyje Kėdainių krašto garbės piliečio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio ir kitų išėjusių Anapilin Kėdainių krašto garbės piliečių atminimas pagerbtas tylos minute. Ant P. Aksomaičio kapo padėtos gėles ant jo kapo.

Skambėjo Kėdainių kultūros centro kamerinio choro „Ave musica“ atliekami kūriniai.

Pasiūlė Vilainių seniūnija

Krašto garbės piliečio vardo suteikimo komisija, susidedanti iš:

Sauliaus Grinkevičiaus – Kėdainių rajono savivaldybės mero, komisijos pirmininko,

Zenono Dabkevičiaus – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus,

Jono Dastiko – AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus, Ovidijaus Kačiulio – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus,

Juliaus Lukoševičiaus – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo,

Audronės Pečiulytės – 2017 m. Kultūros premijos laureatės,

Gintaro Petrulio – Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kėdainių skyriaus pirmininko,

Kęstučio Stadalnyko – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojo,

Rimanto Žirgulio – Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus,

2017 m. birželio 12 d. vykusiame posėdyje išnagrinėjo Vilainių seniūnijos prašymą dėl Garbės piliečio vardo suteikimo Povilui Aksomaičiui.

Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos siūlymu, Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TS-129 „Dėl Kėdainių krašto garbės piliečio vardo suteikimo“ Garbės piliečio vardą suteikė Povilui Aksomaičiui.

Ilgas laureatų sąrašas

Krašto garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1990 metų.

Kėdainiečiai didžiuojasi turėdami dešimt krašto garbės piliečių. Šį vardą yra pelnęs rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys, Lietuvos nusipelniusi gydytoja Teklė Bružaitė, kalbininkas, filologijos mokslų daktaras Kazys Ulvydas, teologijos mokslų daktaras kunigas prof. Paulius Rabikauskas, kunigas Tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis), dailininkė, švietėja Janina Monkutė-Marks, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, gydytojas, poetas, kino kūrėjas Vitolis Laumakys, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius, AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

Kėdainių krašto garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus bei išskirtinį indėlį į Kėdainių rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, paveldo išsaugojimo, ekonomikos, socialinio vystymo, mokslo ir technikos bei kitas sritis.

Už tokius pačius nuopelnus Lietuvos Respublikai Garbės piliečio vardas suteikiamas tik iš Kėdainių rajono kilusiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

P. Aksomaičio biografija 

Signataras Povilas Aksomaitis gimė 1938 m. kovo 29 d. Kauno priemiestyje, Muravos kaime, Kajetono Aksomaičio ir Vladislavos Rimkevičiūtės-Aksomaitienės šeimoje.

Povilas buvo jų pirmagimis, vėliau gimė sūnus Jonas ir dukra Elena. 1941 m. birželio 14 d. – pirmojo lietuvių masinio trėmimo dieną – į Aksomaičių namus prisistatė NKVD kariškiai. Tėvas Kajetonas Aksomaitis, tuo metu buvęs komandiruotėje, Sibiro tremties trumpam išvengė (ištremtas 1944 m. pabaigoje), o motina Vladislava su trejų metukų Povilu ir vos dviejų mėnesių sesute Elena buvo ištremti į Kamenio miestą prie Obės (Barnaulo r.) Altajaus krašte.

Tik 1946 m. dėl Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus veiklos, dalis Lietuvos tremtinių vaikų buvo sugrąžinti į Lietuvą, tarp jų buvo ir Povilas Aksomaitis. Sibire baigęs pirmąją klasę, Povilas Lietuvą mokslus tęsė Kauno 22ojoje vidurinėje mokykloje, o nuo 1952 m. mokėsi ir 1956 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Kauno „Saulės“ gimnazija).

P. Aksomaitis ketino studijuoti mediciną ir buvo pateikęs studijų prašymą Medicinos institute, tačiau kaip tremtinys nebuvo priimtas. Sunkiai, nors ir gerai išlaikė stojamuosius egzaminus, Povilas buvo priimtas studijuoti į Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultetą (1956–1961).

Studijų metais gyveno nelengvai, daug laiko skirdavo sportui ir „fiziniam pasiruošimui“ – naktimis uždarbiaudavo iškraudamas vagonus geležinkelio stotyje. Dėmesys sportui nebuvo atsitiktinis užsiėmimas.

P. Aksomaitis garsėjo kaip rezultatyvus akademijos vyrų rankinio komandos žaidėjas. Aktyvus gyvenimo būdas nesutrukdė jam sėkmingai baigti aukštojo mokslo studijų ir tęsti jas aspirantūroje. Iš karto po studijų baigimo P. Aksomaitis sukūrė šeima, vedė akademijos bendramokslę, agronomę Ramutę Stakionytę. 1962 ir 1966 m. gimė dukros Rasa ir Aušra.

1961 m. P. Aksomaitis savo gyvenimą susiejo su Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutu, neseniai įkurdintu Kėdainių priemiestyje Vilainiuose. Čia laipsniškai kopė karjeros laiptais, dirbdamas jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu (1961–1963), instituto aspirantu (1963–1966), vyresniuoju moksliniu bendradarbiu (1966–1968), skyriaus vedėju (1968–1975), sektoriaus vadovu (1975–1977) bei Drėkinimo skyriaus vadovu (1977–1990). 1967 m. gegužės 30 d. Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė žemės ūkio mokslų daktaro disertaciją „Lietinimo sistemų tyrimas drenuotuose mineraliniuose Lietuvos dirvožemiuose“.

Vėlesniais metais paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių žemės ūkio augalų drėkinimo, drėkinimo sistemų konstrukcijų eksploatavimo temomis; vienas ar su kolegomis bendraautoriais išleido 13 studijų iš hidrotechnikos, melioracijos tyrimų.

Greta profesinės, mokslinės veiklos P. Aksomaitis Vilainių bendruomenėje garsėjo kaip aktyvus visuomenininkas, Vilainių sporto ir kultūrinių renginių organizatorius, dalyvis, sporto varžybų teisėjas.

Prasidėjus Atgimimui P. Aksomaitis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą: 1988 m. buvo išrinktas i Kėdainių rajono Sąjūdžio tarybą, 1988 m. spalio 22–23 d. dalyvavo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime Vilniuje, 1988 m. lapkričio 26 d. Kėdainių rajono „Tremtinio“ klubo steigiamajame susirinkime buvo išrinktas Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku. Kėdainiuose organizavo Lietuvos tremtinių istorinio atminimo įamžinimo renginius, o 1989 m. liepos 28 d. vadovavo 128 tremtinių palaikų sutikimo ceremonijai Kėdainių aerodrome. 1989 m. taip pat buvo renkamas atstovu į Lietuvos žemdirbių sąjūdžio ir pirmojo Lietuvos žemdirbių suvažiavimų delegatu bei LKP XX suvažiavimo 1989 m. gruodžio 19–20 d. delegatu.

1990 m. vasario 24 d. P. Aksomaitis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu Šėtos 88-ojoje rinkimų apygardoje. Nepriklausomybės Akto signataras.

1990 m. kovo 20 d. buvo patvirtintas Agrarinės komisijos nariu, koordinavo Žemės ūkio melioracijos ir gamtos apsaugos sritį. Parlamentinio darbo metu daugiausiai pasisakydavo žemėtvarkos, melioracijos problemų klausimais.

1990 m. spalio mėn., jo siūlymu, Vyriausybei buvo pavesta parengti melioracijos darbų finansavimo fondo įstatymo projektą, numatant fondo sudarymo bei naudojimo tvarką. Nuo 1992 m. vasario 6 d. priklausė Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdžio deputatų santaros frakcijai. 1992 m. nesėkmingai kandidatavo Seimo rinkimuose.

1993 m. išrinktas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku. Nuo 1995 iki 2000 m. rinktas Kėdainiu rajono savivaldybės tarybos nariu, buvo savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos seniūnu.

P. Aksomaičio biografinis portretas nebūtų galutinis nepaminėjus jo, kaip sportinės žūklės entuziasto, sportinės žūklės klubų lygos steigėjo, žūklės varžybų organizatoriaus veiklos. Įvairialypė P. Aksomaičio politiko, savivaldybininko, visuomenės veikėjo veikla 2000 m. buvo įvertinta Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos pakvietimo į NATO proga, 1998 m. – medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

P. Aksomaitis buvo geras savo srities specialistas, eruditas, kuklus ir garbingas žmogus. Mirė Povilas Aksomaitis 2004 m. rugpjūčio 23 d., palaidotas Kėdainių Kauno gatvės kapinėse.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija ir nuotraukos