Kėdainių krematoriume paleista antroji linija. Kitas etapas – plėtra į Vilnių
Ketvirtadienį Kėdainių krematoriume pradėjo veikti antroji kremavimo linija. Jos pajėgumas, kaip ir pirmosios – 4000 kremavimų per metus. Įdiegus antrąją liniją, dvigubai didėja paslaugos teikimo šalies gyventojams galimybės, o krematoriumas pradeda dirbti nepertraukiamai visą parą.
„Praeitus metus baigėme beveik pasiekę metinį esamos kremavimo linijos pajėgumą, tad labai laiku spėjome įdiegti naują liniją. Nuo pat veiklos pradžios dirbome lanksčiu grafiku – derinomės pagal klientų pageidavimus, eilių nesusidarydavo, bet dabar galimybės išsiplėtė, todėl, atsižvelgiant į paslaugos poreikio šalyje tendenciją, jį visiškai patenkinsime artimiausią penkmetį“, – sako Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas, pridurdamas, jog antrosios kremavimo linijos gamintoja yra vokiečių kompanija IFZW, kurios įranga buvo įdiegta statant krematoriumą.
Pasak Kėdainių krematoriumo vadovo, naujoji linija yra planuotas technologinės plėtros žingsnis, o kitas numatomas etapas – geografinė plėtra: artinant paslaugos prieinamumą Vilniaus gyventojams, bus statomas antrasis krematoriumas prie sostinės. „Jau turime patirties, kiek laiko turi praeiti nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, todėl, lygiagrečiai technologinei plėtrai, pradėti pirminiai veiksmai ir dėl antrojo krematoriumo. Jis tikrai nebus statomas gyvenamuosiuose rajonuose, o statybos bus vykdomos taip, kaip ir Kėdainiuose – griežtai laikantis visų būtinų aplinkosauginių reikalavimų ir vertybinės etikos“, – pabrėžia V. Labanauskas.
Tiek technologinė, tiek geografinė bendrovės veiklos plėtra vykdoma iš sukauptų bendrovės veiklos lėšų ir iš per akcijų emisiją pritrauktų pinigų. Lietuviško kapitalo bendrovė „K2 LT“ 2015 m. gegužę įžengė į alternatyviąją akcijų rinką „First North“ ir tapo pirmąja Lietuvos bendrove, kurios akcijas į „First North“ įtraukia „Nasdaq Vilnius“. Šiuo metu bendrovė turi apie 100 investuotojų.
Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ 2015 m. gruodį atlikto tyrimo duomenimis, kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas 78 proc. gyventojų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2013 m. (60 proc.) ir 22 proc. daugiau nei 2008 m. (56 proc.)