Kėdainių rajono mero šimtadienis: įgyta patirtis ir planai nuteikia optimistiškai

Naujai išrinktai valdžiai pagal nerašytą demokratijos taisyklę reikia duoti šimtą dienų kojoms apšilti. Liepos 25 dieną sukanka šimtas dienų, kai Kėdainių rajono savivaldybei vadovauja pirmą kartą  žmonių tiesioginiu balsavimu išrinktas meras Saulius GRINKEVIČIUS, su kuriuo kalbamės apie įgytą patirtį ir planus.

– Šimtas dienų – pakankamas laiko tarpas apžvelgti pradėtus ar jau nuveiktus pirmuosius darbus. Ar taip įsivaizdavote mero darbą?
– Šimtas dienų – nedidelis laiko tarpas, nes reikėjo susipažinti su darbu, įsigilinti ir suprasti, ką paliko pirmtakai. Blogiausia, kai negali padėti su įvairiomis problemomis besikreipiančiam žmogui. Tokiomis akimirkomis supranti, kad meras yra supančiotas įvairiais teisiniais aktais ir dokumentais.
Tačiau džiaugiuosi, kad pradžia – gera, nors tenka daug dirbti, bet matau, kad nuosekliai ir daug darbuojantis galima įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

– Kokius reikšmingiausius darbus pavyko nuveikti per šį laikotarpį?
– Suformuoti valdančiąją daugumą, kurios galimybes iš pradžių daugelis vertino skeptiškai. Mums tai pavyko padaryti, todėl tikiuosi, kad ir toliau darbas vyks sklandžiai.
Antras didelis nuveiktas darbas buvo bibliotekų tinklo pertvarkos, paprastai sakant, filialų kaimuose uždarymo, peržiūrėjimas ir sustabdymas. Džiaugiuosi, kad, kaip ir buvome žadėję, kaimo žmonėms išsaugojome septynis: Aristavos, Kunionių, Lančiūnavos, Mantviliškio, Pelutavos, Plinkaigalio ir Surviliškio, ir atkursime du uždarytus bibliotekos filialus Ąžuolaičiuose ir Keleriškiuose.
Daug miesto ir rajono gyventojų pageidavo pailginti gatvių apšvietimo laiką. Šiuo metu seniūnijų seniūnai baigia sudarinėti apšvietimo pailginimo grafikus, todėl tamsiuoju paros metu gatvėse ilgiau bus šviesu, dėl to žmonės jausis saugiau ir jaukiau.
Be to, buvo patvirtinti strateginio plėtros plano iki 2020 metų pakeitimai. Tai – vienas iš didžiųjų darbų. Jau numatytos gairės ir nustatytos pagrindinės kryptis, kaip bus investuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų, savivaldybės biudžeto ar skolintos lėšos.
Kai tik rajono taryba patvirtins Kėdainių miesto tikslinių teritorijų iki 2020 metų planą, imsimės realių darbų  – naujų dviračių takų, vaizdo kamerų ir maudymviečių mieste įrengimo, apšvietimo ir šaligatvių sutvarkymo,  Didžiosios Rinkos aikštės, pėsčiųjų tako per Smilgos upę ir miesto parke esančios estrados rekonstrukcijos bei kt.

– Kas Jus maloniai nustebino?
– Geri, protingi ir darbštūs žmonės, kurių Kėdainiuose tikrai daug. Mane džiugina aktyvūs ir energingi įvairių visuomeninių ir neįgaliųjų organizacijų vadovai, taip pat kaimo bendruomenių pirmininkai, be jokio atlygio atliekantys daug gerų darbų ir sėkmingai įgyvendinantys Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Jų entuziazmas ir noras kažką gero ir naudingo nuveikti savo bendruomenei gali tapti teigiamu pavyzdžiu daugeliui žmonių. Ne mažiau savo darbui yra atsidavę ir rajono kultūros darbuotojai, kurie dažnai savaitgalius ir švenčių dienas skiria darbui ir nuveikia daug daugiau, nei jiems priklauso. Tokie žmonės – Kėdainių krašto stiprybė.

– Ar pamatėte tokių dalykų ir problemų, kokių nesitikėjote išvysti?
– Kadangi septyniolika metų dirbau rajono taryboje, todėl svarbiausias rajono aktualijas žinojau, tačiau išvydau papildomų dalykų, kuriuos būtina tvarkyti. Tarp jų – ne visiškai tinkamai funkcionuojantys miesto tualetai, prasta senojo miesto parko priežiūra. Kitais metais reikėtų papildomai numatyti lėšų šio parko priežiūrai, kad jis visas – nuo pradžios iki pabaigos, būtų nuolat prižiūrimas.

– Kokį susitikimą ar vizitą rajone, šalyje ar už jos ribų manote esant svarbiausią?
– Svarbiausias vizitas buvo trečiąją mano kadencijos dieną, kai Kėdainių rajono savivaldybėje lankėsi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, apžiūrėjusi Dotnuvos slaugos namus.
Taip pat nudžiugino Lenkų kultūros dienos, į kurias susirenka daug aukšto lygio meno kolektyvų iš Lietuvos ir Lenkijos. Šio susitikimo metu naujais įsipareigojimais buvo sustiprinta prieš devynerius metus pasirašyta Dotnuvos miestelio ir Lenkijos Cechanoveco (Ciechanowca) valsčiaus bendradarbiavimo sutartis.
Turėjau progą oficialių vizitų metu susipažinti su Kėdainiais bendradarbiaujančių miestų Lobezo Lenkijoje ir Valkavisko Baltarusijoje vadovais, administracija. Sieksiu, kad mūsų bendradarbiavimas būtų realus, o ne popierinis.

– Iki metų pabaigos liko pusmetis. Kokie Jūsų planai šiam laikotarpiui?
– Tarp daugelio tęstinių darbų vienas svarbiausių – miesto centre elgetaujančių žmonių problemos išsprendimas. Tarybai pritarus turėtų atsirasti sprendimo pakeitimas, padėsiantis  kovoti su šia bėda, o vėliau savivaldybėje būtų įsteigtas viešosios tvarkos skyrius. Šio skyriaus darbuotojai dirbtų prevencinį darbą – rūpintųsi taisyklių dėl gyvūnų globos, tvarkos ir švaros, atliekų, triukšmo prevencija, nelegalių išorinių reklamų kontrole, apleistų statinių ir neprižiūrimų žemės sklypų savininkų įspėjimu ir kt.
Taip pat toliau bus sprendžiami „Saulutės“, kurioje turi atsirasti Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo filialas bei jaunimo traukos centras, Šviesiosios gimnazijos ir Kėdainių kultūros centro rekonstrukcijų klausimai. Šie projektai yra įgyvendinami iš Valstybės investicijų programos. Jeigu būtų nuspręsta atsisakyti šių projektų tęstinumo, o pastatus nugriauti ar neberenovuoti, tuomet susitvarkyti teritorijas turėtume savivaldybės biudžeto lėšomis. Sumos siektų milijonus eurų. O mūsų savivaldybės objektams skirtos valstybės lėšos, kurių nepavyktų perkelti į kitus rajono projektus, nukeliautų į kitas savivaldybes.
Visada laikiausi nuomonės, kad visas gaunamas lėšas – Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės, turime skaičiuoti ūkiškai ir panaudoti pačiu optimaliausiu būdu.

– Kokio darbo – matomo ar nematomo, mero darbe yra daugiau?
– Daug daugiau yra žmonėms nematomo darbo. Tai – strateginių ir kasdienių klausimų bei problemų sprendimas, susitikimais su savivaldybės skyrių vedėjais ir specialistais, įmonių ir įstaigų vadovais, specialistais bei verslo atstovais, taip pat gyventojais. Tai užima daug laiko ir reikalauja nemažai pastangų, nes reikia gilintis, aiškintis. Nemėgstu sėdėti kabinete, man labiau  patinka pačiam nuvykti į vietą, pamatyti, pasikalbėti, išsiaiškinti, pasitarti ir priimti sprendimus.
Gaila, bet tam ne visada galiu skirti tiek laiko, kiek norėtųsi.

– Palyginkite kuo skiriasi vadovavimas įmonei ir rajono savivaldybei?
– Įsivaizdavau, kad meras turi mažiau darbo (šypsosi). Įmonės vadovą ne taip stipriai reglamentuoja įvairūs įstatymai ir taisyklės, todėl jis turi gerokai daugiau laisvės. Jeigu dirbdamas bendrovėje turi idėją, atsižvelgdamas į finansinius resursus, pakankamai greit gali ją įgyvendinti ir džiaugtis rezultatu.

O štai šimtas dienų, praleistų mero kėdėje, parodė, kad viską esi priverstas daryti daug lėčiau, nes, norint kažką nuveikti, reikia surasti lėšų, kurios iki mūsų atkeliauja privaloma tvarka, po to vyksta derinimas, o tada lauki įvairiausių leidimų. Toks lėtumas mane, įpratusį greitai dirbti, šiek tiek trikdo, todėl kartais jaučiu vidinį nepasitenkinimą.
Be to, mero darbo apimtis yra nepalyginamai didesnė nei įmonės vadovo. Mero kabinete susikerta labai daug įvairių sričių – ekonominių, socialinių, teisės, švietimo, kultūros, sporto ir kt., todėl tai reikalauja papildomų pastangų ir atskiro įsigilinimo į kiekvieną sritį, kad galėtum priimti teisingus sprendimus.