11 birželio, 2015
Pasvalio rajono savivaldybės informacija

Keliautojo Antano Poškos takais

Kelionę planuoti – džiaugsmas. Kelionę vykdyti – katorga. Kelionę prisiminti – visko atpildas. Atsiminimai lieka atpildas, kuris, rodos, kur kas vertingesnis už patį faktą. Keliauti – reiškia nusipurtyti visas kasdienes, menkavertes, ydingas dulkes, pamiršti smulkias, o kartais stambesnes intrigas, atsinaujinti ir papildyti savo vidinį aš – tapti didesniu žmogumi. Būtent tokiais ypatingais žodžiais norisi pristatyti didelio žmogaus, garsiausio Lietuvos keliautojo, mokslininko ir esperantininko, daktaro, kilusio iš Gripkelių kaimo, Antano Poškos atminimui skirtą parodą Pasvalio krašto muziejuje.

A. Poška keliavo po Europą, o tremties metais – po Centrinę Aziją, bet labiausiai išgarsėjo savo neįtikėtina, beveik aštuonerius metus trukusia, kelione po Indiją motociklu, kartu su kitu keliautoju ir žurnalistu Matu Šalčiumi. Jau beveik septyniasdešimties, nepalaužtas nei tremties bėdų, nei asmeninių praradimų, 1972-aisiais metais A. Poška iškeliavo į dar vieną kone kultine tapusią kelionę motociklu į Kaukazą.

Sovietmečiu jo nepriklausomybės laikų kelionė į Indiją tapo laisvės troškimo ir nesusitaikymo su okupacijos primestu gyvenimo būdo simboliu.

Jaunimas, studentai, susitikę su A. Poška, palaikę rankose jo parsivežtus tolimų kelionių suvenyrų, ilgam prisimindavo šiuos susitikimus ir pasisemdavo iš šio žilagalvio vyro stiprybės bei laisvės troškimo.

Savo kelionių dienoraščiuose A. Poška daugiausiai dėmesio skyrė žmonėms. Jis bendravo su Indijos nepriklausomybės lyderiu Mahatma Gandžiu, poetu Rabindranatu Tagore. A. Poškai netgi pavyko Indijoje rasti iš Lietuvos kilusių žmonių, sutikti indų profesorių, susirašinėjusių su to meto Lietuvos kolegomis.

2014 m. A. Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas.

Muziejuje atidaryta paroda „Antano Poškos takais“ – tai jungtinė šešių autorių paroda. Čia eksponuojamos Gintaro Kazilionio, Jono Nekrašiaus, Raimondo Puišio, Alinos Taluntytės, Vyčio Vidūno ir Lino Mickevičiaus nuotraukos. Fotografijos iš šiandienos kelionių, kurias įkvėpė legendinis keliautojas A. Poška. Prieš keletą metų toje pačioje salėje buvo eksponuojamos Lino Mickevičiaus nuotraukos apie Indiją.

Parodą „Antano Poškos takais“, kuri buvo pristatyta kovo mėnesį Užsienio reikalų ministerijoje, inicijavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos-Indijos forumu. Ko gero, šios parodos nebūtų, jeigu ne jos iniciatorė Diana Mickevičienė.

„Ponia Diana pirmiausia yra Pasvalio marti, be to, ji dirba Užsienio reikalų ministerijoje Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus pavaduotoja“,– viešnią pristatė Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė.

„A. Poškai skirta paroda gimė tuomet, kai mes išvažiavome dirbti į Lietuvos ambasadą Indijoje. Poška tapo tiltu tarp Indijos ir Lietuvos“,– pabrėžė D. Mickevičienė.

Prieš ketverius metus būriui Lietuvos keliautojų kilo mintis leistis ieškoti A. Poškos pėdsakų Indijoje. Ekspedicijos, kuri siekė ne tik pakeliauti Poškos pėdomis, bet ir ieškoti Indijoje su Poška susijusių žmonių ar jų palikuonių, tikslas buvo įamžinti Pošką jo antrojoje tėvynėje Indijoje ir užmegzti naujų ryšių. Pasidalinę į dvi grupes, jie keliavo Poškos takais, dalyvavo ambasados surengtose konferencijose Delyje ir Kalkutoje, skleidė žinią apie garsų tėvynainį. Dideliu kelionės atradimu tapo susitikimas su M. Gandžio anūke Tara Gandi, kurią sujaudino iš Lietuvos atvežta A. Poškos iš jos senelio gauta drobulė su Indijos nepriklausomybės kovų simboliais.

„Šios istorijos atomazga laiminga. Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša kreipėsi į Kalkutos universiteto rektorių, siūlydamas įvertinti A. Poškos nuopelnus Indijos studijoms ir Lietuvos su Indija ryšiams, suteikiant jam garbės daktaro vardą po mirties. Pritarus rektoriui, parėmus Vakarų Bengalijos Aukštojo mokslo ministrui, buvo ištaisyta istorinė klaida. Antanas Poška, kurio daktaro disertacija pražuvo XX a. 4-ajame dešimtmetyje kažkur tarp Kalkutos ir Londono, oficialiai tapo mokslų daktaru“,– pasidžiaugė D. Mickevičienė.

Praėjusiais metais Kalkutos universitetas A. Poškai suteikė indologijos garbės daktaro vardą, o iškilmėse dalyvavusi A. Poškos dukra prof. Laimutė Kisielienė tėvo daktaro diplomą atsiėmė Indijos prezidento Pranabo Mukherdžio akivaizdoje.

Pasak D. Mickevičienės, paroda „Antano Poškos takais“ tapo padėka A. Poškai ir įkvėpimo šaltinis visiems jo pasekėjams. Parodos lankytojų maloniai laukiame Pasvalio krašto muziejuje!


7 rugsėjo, 2024

2024 m. rugsėjo 6 d. miesto šventė „Šiaulių dienos 788“ prasidėjo spalvingu renginių maratonu. Tradiciškai vienu pagrindiniu šventės akcentu tapo […]

6 rugsėjo, 2024

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Kaip nurodoma „Sienos“ publikacijoje, praėjusį mėnesį paskelbus „Sienos“ […]

5 rugsėjo, 2024

Rugsėjo pradžioje paaiškėja Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kasmet rengiamos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara […]

5 rugsėjo, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai šiandien įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
5 rugsėjo, 2024

Pasibaigus vasarai, iki kitų metų atsisveikino ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos miesto parkuose. Šis sezonas joms buvo itin […]

4 rugsėjo, 2024

Vargonininkas Vilimas Norkūnas pristato unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui ir didiesiems vargonams, atskleisdamas jų atsiradimo istoriją […]

4 rugsėjo, 2024

Projekto ,,Kūrybinis iššūkis-kabokliai” iniciatorė ignalinietė Inga Šidlauskienė, įdomiai kūrybinei veiklai sukvietusi dar šešis menininkus, padovanojo įspūdingai žavų rezultatą – kaboklių […]

Renatos Karvelis poetinio performanso „Gyvi pamatai“ juodraštis / Juozo Petkevičiaus nuotr.
3 rugsėjo, 2024

Praeities karų destrukcija sunaikino ne tik architektūrą, bet ir prisiminimus. „Tauragiškių atmintis „atsiranda“ tik po II pasaulinio karo,“ – sakė […]

2 rugsėjo, 2024

Beveik 100 vaikų šiandien mokslo metus pradeda Panevėžyje atidarytoje Tarptautinėje Ukrainos mokykloje. Naujoje švietimo įstaigoje vaikai bus ugdomi pagal Ukrainos […]

2 rugsėjo, 2024

Šiandien Panevėžyje oficialiai po rekonstrukcijos atidarytas „Vilties“ progimnazijos stadionas. Nuo šiol čia bus sudarytos puikios sąlygos treniruotis tiek moksleiviams, tiek […]

2 rugsėjo, 2024

Panevėžio rajone veikiančiose bendrojo ugdymo mokyklose: 6 gimnazijose, 2 pagrindinėse mokyklose, 1 progimnazijoje, 1 mokykloje, 2 mokyklose – darželiuose 2024-2025 […]

31 rugpjūčio, 2024

„Panevėžys jau kurį laiką išgyvena renesansą – vis daugiau atvykusių turistų atranda gyvą, žalią ir kultūros pilną miestą, kuris (į)traukia […]

29 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio 28 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko pirmasis jungtinis visuomenei atviras keturių Kauno valstybinių scenos menų  įstaigų sezonų pristatymas. […]

G. Kartano nuotr.
29 rugpjūčio, 2024

Panevėžio miesto savivaldybė siekia pritraukti daugiau kvalifikuotų pedagogų ir užtikrinti kokybišką ugdymo procesą miesto mokyklose. Todėl miesto Taryba patvirtino naują […]

29 rugpjūčio, 2024

Panevėžio miesto savivaldybė, siekdama spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą ir gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą mieste, parengė projekto „Sveikatos priežiūros […]

26 rugpjūčio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) tris mėnesius truksiančiame Lietuvos sezone Prancūzijoje pristatys daugialypę ir įvairiapusišką programą. Anot generalinės direktorės Rūtos Kačkutės, […]

24 rugpjūčio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybėje jau antrą vasarą Lietuvos ir iš Ukrainos atvykęs jaunimas susiburia į bendrą stovyklą, kurioje kūrybiškai leidžia laiką, […]

Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ / Pauliaus Vepšto nuotr.
24 rugpjūčio, 2024

Jaukiausios vietos, įdomiausios veiklos ir mėgstamiausi maršrutai – Panevėžys kiekvieną atvykusį (į)traukia gausia patirčių įvairove. Čia gyventojai kuria savitą miesto […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

23 rugpjūčio, 2024

23-oji Juozo Tumo-Vaižganto premija už J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus monografijoje „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ […]