Kelionė į Juditos Vaičiūnaitės poeziją arba miestietiškos lyrikos šventė Lentvaryje
Lentvario miesto bibliotekoje svečiavosi Lietuvos teatro aktorė bei autorinių spektaklių režisierė Donata Kielaitė ir garso režisierius, aktorius Jurgis Valančauskas su muzikiniu monospektakliu „Kelionė“, pagal Juditos Vaičiūnaitės eiles. Spektaklį žiūrėti susirinko didelis būrys Motiejaus Šimelionio III, IV kl. gimnazistų, mokytojų, bendruomenės narių. Spektaklis skirtas paminėti vienos iškiliausių lietuvių poečių – Juditos Vaičiūnaitės – atminimą.
Spektaklio autorė Donata Kielaitė 2010 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, nuo 2008 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, 2011–2013 m. – Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Sukūrė ne vieną vaidmenį Lietuvos teatrų scenose. Šiuo metu vaidina Užupio dramos teatre bei yra pasukusi autorinės kūrybos keliu – 2017 m. įkūrė Kelionės teatrą. Sukūrė du autorinius spektaklius: muzikinį poezijos monospektaklį „Kelionė“, pagal Juditos Vaičiūnaitės eiles, ir spektaklį „Bevardė“, kuriam pati rašė scenarijų.
Spektaklyje „Kelionė“ autorė prikelia naujam gyvenimui vienos ryškiausių XX a. poečių, Juditos Vaičiūnaitės, eiles. Poetė yra išleidusi apie 20 poezijos rinkinių, rašė pjeses vaikams, kritinius straipsnius. Kūrėja savo poezijoje didelį dėmesį skyrė dvasingam, laisvam, gyvenimą mylinčiam žmogui. Tai kelionė po nusivylimų ir vilčių, vienatvės ir tikėjimo, kančios ir meilės pasaulį. Judita Vaičiūnaitė – viena pirmųjų į literatūrą atėjo ne iš kaimo, bet iš miesto, todėl ji dar vadinama miesto poete. Ji gimė ir vaikystę praleido Kaune, o vėliau gyveno ir kūrė Vilniuje. Jos poezijoje atgimsta senamiesčio kiemai, skersgatviai, bažnyčios, kavinukės ir kiti miesto vaizdai. Judita yra pasakiusi, kad jos pačios gyvenimas yra eilėraščiuose tiek, kiek ji pajėgė išreikšti, tiek, kiek pasidavė žodis.
Jaunos aktorės Donatos Kielaitės atliekama subtili Juditos Vaičiūnaitės kūrybos interpretacija sužavėjo žiūrovus. Spektaklis prasideda naujametiniu vakaru. Herojė laukia mylimojo, kuris taip ir neateina… Tame laukime gimsta savęs ieškojimas, grįžta prisiminimai, herojė pasineria į emocijų sūkurį. Donatos meniškai parinkta eilėraščių kompozicija puikiai atskleidžia visą siužetinę liniją.
Labai vykusiai panaudota muzika bei daiktų gyvenimas scenoje. Ypač svarbus vaidmuo tenka gitarai, kuria ne tik grojama. Jai suteikiama ir daugiau funkcijų, pavyzdžiui, nesulaukusi mylimojo, spektaklio herojė savo neišnaudotą aistrą, nusivylimą ir skausmą išlieja gitarai, kuri virsta improvizuoto šokio partneriu. „Aš nežinau, galbūt mano kuriama herojė išgyvens meilės pilnatvę ir pajus vienybę su savo siela, jos esybe. O gal ir ne, – apie savo spektaklį kalba D. Kielaitė. – Meilė… Juk tai kasdienė mūsų duona, kasdienė malda, kasdienis „mūzų prisilytėjimas“.
Aktorė Donata Kielaitė kvietė žiūrovus kartu su spektaklio heroje pakeliauti gyvenimo, meilės ir poezijos keliais. Į emocijų sūkurį herojė neria kartu su muzika, šokiu, jos rankose virkauja gitara, o patefone skamba bliuzas, melodija sena… Spektaklio metu aktorė gitara atliko Federiko Šopeno, Franco Šuberto bei kitų klasikinių kompozitorių kūrinius.
„Poeziją scenoje galima ne tik skaityti. Ją galima ir vaidinti. Tai yra nepaprastai sunku“, – po spektaklio sakė talentinga aktorė Donata Kielaitė, kuriai pavyko įtraukti žiūrovus ir paskatinti išgyventi bei suprasti poetės eiles gyvai.
Dėkojame jai ir muzikinį foną kūrusiam Jurgiui Valančauskui už puikų, jausmingą spektaklį. Linkime autorei naujų kūrybinių darbų ir idėjų. Tikimės ateityje naujų susitikimų ir spektaklių. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už renginio rėmimą.
„Ateis sekmadienis. Ant duonos tepsim bučinius ir sviestą…“, – dar ilgai po spektaklio skambėjo mūsų galvose.
