Kelionė po Zanavykų kraštą
Kalnujų kaimo bendruomenė šiais metais Žolinių šventę sugalvojo švęsti kitaip. Išvyka į Zanavykų kraštą buvo suplanuota jau senokai. Saulėtą Žolinių rytą, į kelioninį krepšį įsidėję gerą nuotaiką, šypsenas išvykome domėtis lietuvišku paveldu.
Lekėčių kaimo bendruomenės moterų klube laukė edukacinė pažintis su šakočio kepimo tradicijomis. Klubo pirmininkė Vaida Brazienė supažindino su šakočio istorija, stebėjome kaip kepamas šakotis, drąsesni patys bandė pilti tešlą, sukti volą. Mus supažindino su Zanavykų krašto tradiciniais patiekalais, ragavome įvairių rūšių vaistažolių arbatas. Nuostabą kėlė šalta silkės sriuba ar gaivus gėrimas iš kanaluose augančios pelkinės vingiorykštės. Vietinė žolininkė pristatė įvairias vaistažoles, jų mišinius, iš vaistažolių gaminamus hidrolatus, atsakė į daugelį klausimų apie ligų gydymą. Toliau kelionės maršrutas suko į Zyplių dvarą, kur gidė Lina supažindino su dvaro istorija. Apžiūrėję pastatus, pasivaikščiojome parke, grožėjomės Bučinių salos vaizdais. Paskutinė suplanuota aplankyti vieta- Šakių rajono Kidulių miestelio vyndario Juozo Vilkenio vyninė. Juozas yra jau penktos kartos vyndarys, puikiai išmanatis vyno filosofiją. Lankstinuke didelėmis raidėmis parašyti žodžiai ,,Kidulių krašto vynai bendravimo, o ne svaiginimosi priemonė”. Vyndarys pasakojo kaip puoselėje lietuvišką paveldą- vyndarystę, pristatė kelių rūšių vynus, mokė pajusti jų kvapą, skonį. Jis gamina baltą pienių vyną, šešių rūšių uogų vyną, juodųjų sebentų. Gamint vyną, anot Juozo, galima iš visko kas auga ir to patvirtinimas buvo patiektivynai iš burokėlių, rožių žiedlapių.
Pasisėmę naujų žinių, suradę naujų pažinčių, grįždami jau audėme idėjas, kaip galima pritaikyti savo krašte verslumo idėjas. Kelionės ne tik praturtina patirtimis, bet ir stiprina bendruomeniškumo jausmą.
