Kelmės rajono savanoriai ugniagesiai padeda gesinti gaisrus
Savanorių ugniagesių veikla Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Pirmieji žingsniai visada sunkūs. Tačiau pastaruoju metu Kelmės rajone kilę gaisrai, į kuriuos buvo kviesti savanoriai ugniagesiai, parodė, kad savanorių veikla Kelmės rajone reikalinga ir gyventojams, ir patiems ugniagesiams.
Vasario 24 d. kilus gaisrui mediniame tvarte, Kelmės rajono Kolainiukų kaime, į pagalbą buvo iškviesta ir Vaiguvos ugniagesių komanda, kurioje budėjo vienas ugniagesys. Prie šios komandos priskirtas savanoris ugniagesys Svajūnas Mazrimas, gavęs iškvietimą iš Bendrojo pagalbos centro, nedelsdamas išvyko į gaisro vietą ir beveik kartu su Vaiguvos ugniagesių komanda atvyko į gaisravietę, vykdė gesinimo darbus, o po jų pagelbėjo surenkant priešgaisrinę įrangą ir priemones, naudotas gaisre.
Vasario 28 d. Laugalio kaime, Kelmės rajone, užsidegė daržinė su šienu. Šiame kaime gyvena ir Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Arvydas Andriulis. Jis yra sudaręs sutartį su savanoriškos veiklos organizatoriumi ir laisvu nuo tarnybos metu padeda už 8 km esančiai Liolių ugniagesių komandai.
„Apie gaisrą pas kaimynus tikriausiai būčiau sužinojęs tik ryte. Ramiai žiūrėjau televizijos žinias ir apie nelaimę nė nenujaučiau, – sako Arvydas, jau ne pirmą kartą gesinantis gaisrus kaip savanoris ugniagesys. – Pranešimą gavau iš Bendrojo pagalbos centro, kuris pranešė apie gaisrą pas mano kaimyną, gyvenantį už 500 metrų nuo mano sodybos. Namuose turiu ugniagesio apsauginius drabužius ir visą savanoriui ugniagesiui reikalingą amuniciją, tad apsirengęs nubėgau pas kaimyną,“ – pasakoja ugniagesys.
Atbėgęs į gaisravietę A. Andriulis pamatė, kad ugniagesių ekipažai dar neatvykę, o kaimynai, atidarę visas daržinės duris, bando gaisrą gesinti sniegu. Suprasdamas, kad atidarytos durys ir neefektyvus sniego „kapstymas“ tik dar labiau paskatins šieno degimą, jas uždarė, pasidomėjo, ar išjungta elektra, todėl atvykus pirmiems padaliniams jau perdavė visą reikalingą informaciją. Gaisro metu Arvydo pagalba buvo reikalinga ne tik gesinant gaisrą, bet ir nurodant vandens šaltinius. Jis juk vietinis ir žino kiekvieną savo kaimo keliuką. Arvydas džiaugiasi, kad galėjo padėti kaimynui ir tuo pačiu savo kolegoms. „Turbūt ir jausčiausi nekaip, jeigu būčiau buvęs namuose ir nežinojęs, kad šalia reikalinga mano pagalba,” – sakė jis.
