12 vasario, 2018
Egidijus Vareikis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Keturiolikos punktų pasekmės

Minime savo valstybės – Lietuvos Respublikos – paskelbimo šventę. Žinoma, prisiminsime tautos valią ir jos norais grįstą Lietuvos Tarybos sprendimą, tačiau reikia pripažinti ir tai, kad nedažnai kalbama apie tarptautinę situaciją, leidusią tokiam sprendimui atsirasti būtent 1918 metų pradžioje, kuomet Lietuva dar buvo okupuota Vokietijos kariuomenės.

Vidurio Europos šalių politikai bei istorikai mėgsta sakyti, kad tikrasis jų nepriklausomybės įkvėpėjas ir garantas buvo JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas, ir būtent JAV įsitraukimas į Pirmąjį Pasaulinį karą nulėmė jo baigtį. Neatsitiktinai Wilsono vardu pavadinta ne viena gatvė, rūmai ar kitos atminimo nusipelnę vietos.

Taigi, 1918  metų pradžia politiškai buvo audringa. JAV, aktyviai įstojusi į karą 1917 metų pavasarį, pamažu ėmė diktuoti sąlygas ne tik karo, bet ir politikos frontuose. Tai buvo beveik pirmas globalios JAV politikos projektas. Sakoma, kad prezidentas ir jo patarėjai ekspertai nutarė, kad karą ne tik turi laimėti Amerikos sąjungininkai. Karą turi laimėti nauja pasaulio tvarka, nes ta senoji, iš esmės karą ir sukėlusi, taikos negarantuos. „Naujienomis“ turėjo tapti tokie anksčiau nebūti dalykai kaip laisva prekyba, vieša diplomatija ir etninių bendrijų – tautų – apsisprendimas. Galas slaptiems susitarimams, rinkos apsaugai ir… imperijoms, tapusioms tautų kalėjimais. Tokiomis imperijomis galima buvo laikyti Osmanų, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos valstybes.

1918 metų sausio 8 dieną prezidentas išdėstė kongresui savo siūlymą, surašytą į tuos garsius 14 punktų. Lietuvos vardo juose nebuvo, bet Lietuvos Taryba per kelias savaites suvokė, kad būtent tas Wilsono siūlymas ir yra šansas sukurti lietuviškai kalbančių žmonių valstybę.

Detaliai iš eilės neperpasakojant dokumento, galima tik paminėti, kad pokarinis taikos traktatas turi būti kuriamas ir sutariamas atvirose derybose, ginklavimosi lygis netiri viršyti gynybą garantuojančio minimumo. Plaukiojimas jūrose yra plaukiojimas tarptautiniuose vandenyse, prekyba turi vykti atveriant sienas ir naikinant muitų barjerus. Kolonijų sistema po truputį turi būti keičiama daline savivalda Azijoje ir Afrikoje.

Mums kur kas įdomesni geopolitiniai planai. Pasak „punktų“, Rusija (VI punktas), kurią, žinia, užgrobė bolševikų klanas, turi būti atstatyta kaip valstybė, kurioje tautos pačios nusprendžia savo ateitį, Austrijos-Vengrijos bei Osmanų imperijos tautos turi teisę apsispręsti. Turi būti atkurtas Belgijos, Rumunijos, Serbijos, Juodkalnijos suverenitetas,  išvaduota Prancūzija ir jai gražintos XIX amžiaus kare su Prūsija prarastos teritorijos. Galiausiai XIII punktas kalbėjo apie būtinybę atkurti Lenkijos valstybę teritorijoje, kur gyvena lenkų tautą ir suteikti valstybei priėjimą prie jūros.

Dar prieš kelis mėnesius virė ginčai, kuri šalis – Vokietija ar Rusija, turi laimėti karą, kad lietuviai gautų daugiau savivaldos, gi dabar pasirodė, kad galima tikėtis kur kas daugiau. Lietuvos Taryba savaip „perskaitė“ VI ir XIII punktus – vieną, leidusį lietuviams apsispręsti kaip buvusios Rusijos imperijos tautai, kitą, leidusį sakyti, kad „atkurtoji“ lenkiška valstybės nebebus Abiejų Tautų Respublika.

Nors Wilsono idėjos pradžioje nebuvo sutiktos aplodismentais, jos galiausia ir buvo įgyvendintos atsiradus laikams naujoms valstybėms ir Paryžiaus taikos sutarčiai, kuri buvo tikras tų laikų viešos diplomatijos triumfas. Tiesa, taikos traktatuose Europos lyderiai nelabai norėjo minėti JAV prezidento, tačiau apsisprendimas – kad ir su visais savo netobulumais – vis tik buvo įgyvendintas. Lietuva savo šanso nepraleido, tačiau ne visoms tautoms taip pasisekė, žinia, kai kurios šalys vėl pakliuvo į atsigavusios Rusijos nagus.

Wilsono kritikai sako, kad idėja buvo žavi, tačiau labai nepraktiška. Naujos demokratinės valstybės greitai tapo autoritariniais režimais, o pastaruosius išsidalijo nauji diktatoriai. Kaip ten bebūtų, dvi dešimtys nepriklausomybės metų įtvirtino Lietuvą ir jos kaimynes Europos politiniame žemėlapyje, tad ir 1990 metais valstybę reikėjo ne kurti, o tik atkurti. O iš čia ir visos kitos gerosios pasekmės. Gerai, kad ta Lietuvos Taryba buvo nuovoki ir laiku suskubo.  O tas Woodrowas Wilsonas, manau, vertas Lietuvoje deramo paminklo.

 

Užs. Nr. EV-0030

 


31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi […]

18 kovo, 2025

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas antradienį susitarė, kad Ukrainoje vykstančiame kare turėtų būti paskelbtos […]

18 kovo, 2025

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai antradienį pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paraginus „visiškai nutraukti“ Vakarų karinę […]

18 kovo, 2025

Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.  „Lietuva kartu su […]

14 kovo, 2025

Markas Carney’is penktadienį buvo prisaikdintas Kanados ministru pirmininku, jis perima vadovavimą šaliai, kurią sukrėtė santykių su JAV pablogėjimas prezidentaujant Donaldui […]

11 kovo, 2025

Europa, pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, nebegali kliautis visiška JAV apsauga. „Europos saugumo tvarka supurtyta, daugelis mūsų […]

9 kovo, 2025

Vilniuje prie Baltarusijos ambasados sekmadienio vidurdienį kelios dešimtys žmonių protestavo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą opozicijos atstovų įkalinimą ir kankinimą […]

7 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, šią savaitę buvę vizito Vatikane ir Romoje, parašė padėkos laišką […]

7 kovo, 2025

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir AOTD visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami […]

4 kovo, 2025

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir […]

3 kovo, 2025

Vatikane viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu. Prezidentūros teigimu, šalies vadovas susitikime […]

3 kovo, 2025

Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos […]

2 kovo, 2025

Europos lyderiai turi istorinę progą sustiprinti žemyno saugumą, sekmadienį Londone prasidėjusiame viršūnių susitikimui Ukrainos klausimu pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Keiras […]

2 kovo, 2025

Šeštadienį Jungtinė Karalystė (JK) ir Ukraina pasirašė 2,26 mlrd. svarų (2.74 mlrd. eurų) paskolos sutartį, kuria siekiama sustiprinti Ukrainos gynybos […]

2 kovo, 2025

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu bei Baltijos šalių lyderiais. Politikai aptarė galimą […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
2 kovo, 2025

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad sekmadienį kalbėdamasis su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu Lietuvos […]

1 kovo, 2025

Po nesėkmingo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia paramą Ukrainai. „Ukraina, tu niekada neliksi viena“, […]

Regionų naujienos