Keturios pedagogų profesinės sąjungos su Švietimo ministerija pasirašė kolektyvinę sutartį
Keturių pedagogus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
„Sveikinu visą švietimo bendruomenę su pasiektu ir šiandien parašais užtvirtintu susitarimu“, – po pasirašymo teigė G. Jakštas.
„Esminis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimas yra reikšmingas švietimo darbuotojų atlyginimų didinimas kitais metais. Šiandien su keturiomis profesinės sąjungomis užfiksuotas susitarimas dėl finansinio atlygio neapsiriboja trumpalaikiu vienerių metų laikotarpiu“, – kalbėjo ministras.
Atnaujintos sutarties projekte užfiksuota, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
„Numatyta, kad iki kitų metų gegužės 1 dienos turime rasti sutarimą ir parengti planą dėl tolimesnės darbo užmokesčio perspektyvos iki pat 2028 metų, kad neapsiribotume tik kitais metais“, – žurnalistams pristatė G. Jakštas.
Sutarta nuo kitų mokslo metų įtvirtinti teisę mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.
„Sutarta dėl klasių dydžio – vienas žingsnis, kad nesudaryti sąlygų naudotis per didelėmis klasėmis, kurios viršija dabartinį maksimumą, kai už tai yra gaunamas finansavimas už dvi klases, tačiau mokiniai mokosi vienoje klasėje, ir sudaryti teisines prielaidas pačioms savivaldybėms dar labiau mažinti klases, nusistatant mažesnį maksimumą, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme iki 26 mažiname, pradiniame nuo 24 iki 22“, – paaiškino švietimo ministras.
Suplanuota ir atlikti analizę, kaip taikoma nuostata pradinio ugdymo mokytojams formuoti etatą, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų, ir pateikti pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.
„Sutarimas peržiūrėt etatinį taip, kaip formuojasi krūvis mokytojams, tiek mokykloms, kiek skiriama etatų. Visą tą analizę ir vertinimą pasidaryti dar šiais metais, o kitų metų pirmą ketvirtį padaryti sutarimą, kaip tos identifikuotos problemos bus sprendžiamos“, – kalbėjo G. Jakštas.
„Darbus pradėsime jau šiandien. Po kelių valandų prasidės trišalis susitikimas tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos, keturių profsąjungų ir ministerijos, kuriame derinsime ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos funkcijų finansavimą“, – pridūrė jis.
Penktadienį atnaujintą sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
G. Jakštas teigia, kad penktadienį Andriaus Navicko vadovaujamai pedagogų profsąjungai bus išsiųstas galutinis ministerijos pasiūlymas. Jis tikina, kad ministerijos pozicija dėl atlyginimų didinimo lubų nesikeis ir ragina streikuojančius mokytojus grįžti į klases.
„Šiandieną profsąjungai išsiųsime galutinį ministerijos pasiūlymą ir kvietimą suderinti datas sutarties pasirašymui. Finansiniu klausimu pozicija ministerijos išliko nuosekli“, – sakė G. Jakštas.
„Tokia yra dabartino laikotarpio realybė, o artimiausios 5 metų perspektyvos planavimo darbus pradedame šiandieną. Durys penktajai profesinei sąjungai – atidarytos“, – pridūrė jis.
Ministras paragino streikuojančius mokytojus grįžti į klases ir tęsti ugdymo procesą.
„Kviečiu jus grįžti į klases. Viskas, kas galėta, tas pasiekta. Daugiau jau šiandieną tiesiog nebėra“, – paragino G. Jakštas.
„Streikas, kaip problemų sprendimo įrankis, yra teisėtas ir svarbus. Tačiau šiandieną esame situacijoje, kai jis nebėra rezultatyvus. Biudžetą Vyriausybė patvirtino ir jis iškeliavo į Seimą“, – akcentavo jis.
Ministro G. Jakšto teigimu, po trečiadienį įvykusių derybų su A. Navicko profsąjunga pasidarė aišku, kad bus sunku rasti sutarimą. Anot jo, švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pareiškė, kad mokytojų atlyginimai turėtų būti didinami mažiausiai 36 proc., kas viršija ministerijos galimybes.
„Iš to, kas buvo pasakyta Navicko trečiadienį, atrodytų, būtų sunku susitarti, nes jie užbrėžė raudoną liniją būtent tai daliai, kur mes nuo pat pradžių sakėme, kad yra pasiektas maksimumas. Maksimalus pasiūlymas, ką gali valstybė šiuo metu, yra didinti kitais metais darbo užmokestį 21 procentu, Vyriausybė jau vakar ir pateikė Seimui“, – žurnalistams teigė G. Jakštas.
„Tačiau, trečiadienį išgirdome iš Navicko, kad mažiausiai turėtų būti didinama apie 36 procentais, tai yra nerealu“, – pabrėžė švietimo ministras.
Paklaustas, kokių veiksmų imsis, jei A. Navicko vadovaujama profsąjunga nenutrauks streiko, ministras G. Jakštas teigė, kad švietimo ministerijai teks ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti ugdymo procesą.
„Suprantame, kad turėsime dėti dar didesnes pastangas užtikrinti ugdymą tose mokyklose, kur vyksta streikas. Ir dabar nuolat kalbamės tiek su mokyklų vadovais, tiek su savivalda. Yra tam tikri galimi sprendimai, kaip galėtume užtikrinti ugdymą ir tose mokyklose, kur vyksta streikas, aišku, sudėtingi“, – kalbėjo ministras.
„Aš labai tikiuosi, kad streikuojantys mokytojai supras, kad mes išgirdome, darome maksimaliai, kiek galime, tačiau tolimesnis streikas, manau, kad nieko papildomai neatneš“, – teigė G. Jakštas.
Penktadienį prasidėjęs mokytojų streikas. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, penktadienį streikuoja 1,6 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – 1,5 tūkst. mokytojų.
