Keturių milijonų eurų našta nukris nuo ŠRATC pečių

Iki šių metų lapkričio vidurio buvo neaišku, kas turi grąžinti bankrutavusiame SNORO banke įšaldytus beveik 4 milijonų eurų ES paramos lėšų, kurie buvo skirti projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimui.
ES paramos lėšos paskendo banko „Snoras“ bankroto byloje
2010 m. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) vykdė ES paramos lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo buvo numatyta plėsti Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir statyti modernią mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo gamyklą. Šio projekto įgyvendinimui buvo skirta 13.5 mln. eurų, iš kurių 30 procentų, t.y. beveik keturis milijonus eurų, Finansų ministerija avansu pervedė į specialią sąskaitą SNORO banke. 2011 m. paskelbus banko bankrotą, šios avansinės lėšos buvo įšaldytos. ŠRATC, siekdamas Finansų ministerijai sugrąžinti banke įšaldytas lėšas, pradėjo teisminius procesus.
Keturių milijonų eurų našta perduota valstybei
Šių metų lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija šį teisinį kazusą pagaliau išsprendė. Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kurioje konstatavo, kad SNORO banke įšaldytos ES paramos lėšos yra Valstybės biudžeto lėšos, jos negali būti niekam įkeistos, ar panaudotos kitokiems tikslams nei ES projektų finansavimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors sąskaita ir speciali, tačiau joje įšaldytos lėšos patenka į bankrutuojančio banko turto balansą ir bus panaudotos jo kreditorių reikalavimams padengti. Toks Teismo sprendimas reiškia, kad visa rizika su ES lėšų susigrąžinimu iš bankrutuojančio banko tenka Valstybei, o ne ŠRATC. ŠRATC kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymu, kad Finansų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka pareikštų kreditorinį reikalavimą banko SNORAS bankroto byloje dėl įšaldytų avanso lėšų.