Kiek dar Gargžduose yra nerekonstruotų gatvių ir šaligatvių?

Besibaigiant gatvių ir šaligatvių valymo sezonui, aktualūs tampa jų rekonstrukcijų, remonto klausimai. Apie Gargždų miesto gatves ir šaligatvius kalbamės su vicemere Rūta Cirtautaite, koordinuojančia savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.

Kokia situacija su gatvėmis Gargždų mieste?

Gatvės ir šaligatviai, ko gero, yra vienas iš didžiausių gyventojų sopulių. Visi norime vaikščioti tvarkingais, saugiais šaligatviais, važinėti ne tik asfaltuotomis, bet ir lygiomis gatvėmis.

Šiuo metu Gargžduose yra 122 gatvės. Joms yra reikalinga priežiūra visais metų laikais, kai kurioms gatvėms reikalinga rekonstrukcija, kitoms – įvairūs remonto darbai: asfaltavimas, duobių lyginimas. Bendras gatvių ilgis Gargžduose – beveik 57 km, iš jų asfaltuotų – beveik 41,6 km, žvyruotų – šiek tiek mažiau nei 15 km, o akmenų grindinio – 405 m. Priežiūros reikalauja ir šaligatviai, kurių bendras ilgis – kiek daugiau nei 37 km. Čia priskaičiuotas ir 2016 m. naujai įrengtų šaligatvių Užuovėjos, Pievų, Ramunių, Gluosnių, Alyvų, Laukų gatvėse ilgis.

Tarp vis dar neišasfaltuotų gatvių Gargžduose yra Gedimino, Vytenio, Žibučių, Gargždupio, Palangos, Saulažolių, Volungės, Lyros, Rasos, Skaidrioji, Kuršlaukio gatvės. Yra ir dar žvyruotų gatvių, laukiančių savo eilės asfaltavimui, bet daugelis iš jų turi tik gatvės kodą, o ne pavadinimą.

Jau ne kartą minėjau, kad rengiant naujus šaligatvius, gatves, svarbu pasirūpinti ir žmonėmis, turinčiais judėjimo negalią, senoliais, tėveliais su vaikų vežimėliais. Jiems reikalingos nuovažos. Įrengiant naujus šaligatvius, projektinėje dokumentacijoje yra numatyta jas įrengti. Nuovažas planuojama įrengti tose vietose, kur bus atnaujinamos šaligatvių dangos: Basanavičiaus, Žemaitės, Kvietinių gatvėse.  

Kokie darbai, gerinant gatvių ir šaligatvių būklę Gargžduose, buvo atlikti praėjusiais metais?

2016 metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų Gargždų seniūnijoje buvo atnaujintos šaligatvių dangos J. Janonio, P. Cvirkos ir Vasario 16-osios gatvėse už daugiau nei 28,3 tūkst. eurų. Už beveik 25,5 tūkst. eurų buvo atliktas asfaltuotų gatvių duobių remontas. Ištisinis Žalgirio gatvės asfalto dangos remontas buvo atliktas už daugiau nei 14,7 tūkst. eurų.  Gatvių žvyravimui buvo išleista beveik 8,1 tūkst. eurų, o žvyruotų gatvių greideriavimas atsiėjo kiek daugiau nei 5,3 tūkst. eurų.   

2016 m. Gargžduose buvo atnaujinti 105 kelio ženklai. Kelio ženklų įrengimui ir priežiūrai panaudota 9,1 tūkst. eurų. Atlikta gatvių dangos horizontalaus ženklinimo darbų už  daugiau nei 8 tūkst. eurų.

Iš Savivaldybės biudžeto lėšų už beveik 22 tūkst. eurų buvo atnaujinta mašinų stovėjimo aikštelės, esančios Klaipėdos g. 17A, asfalto danga. Pėsčiųjų takai Gargždų miesto parke buvo išasfaltuoti už kiek daugiau nei 63,5 tūkst. eurų. 

Girdint apie tvarkomas gatves, natūraliai kyla klausimas ir apie lietaus vandens surinkimą. Kai kurie gargždiškiai skundžiasi tvinstančiomis gatvėmis, rūsiais. Ar kas nors keisis?

Su paviršinio lietaus vandens surinkimo problemomis susiduriame vis dažniau, nes didėja kietųjų dangų plotai, t. y. asfaltuojamos gatvės, kiemai, statomi nauji statiniai. Dėl šios priežasties dar stipriau apkraunami esami lietaus kanalizacijos tinklai. Kaip informavo specialistai, jų diametras vietomis net išvalius lietaus kanalizacijos trasas yra per menkas tinkamai surinkti paviršinį lietaus vandenį.

Esant didelėms liūtims, kai iš centrinės miesto dalies subėga liūties vanduo, pradeda tvinti Klaipėdos gatvė. Šiuo metu rengiamas paviršinio lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo projektas nuo teismo pastato iki Minijos upės. Gavus reikiamas lėšas ir įgyvendinus šį projektą, išsispręstų Klaipėdos gatvės tvinimo klausimas.

Esant palankioms oro sąlygoms, šiais metais iki gegužės mėn. pabaigos planuojama įrengti paviršinio lietaus vandens surinkimo sistemą nuo Klaipėdos g. 26 daugiabučio namo iki kino teatro „Minija“. Taip pat planuojama artimiausiu metu nupirkti Gargždų miesto parko ir Žemaičių g. paviršinio lietaus vandens surinkimo sistemų projekto parengimo paslaugą. Projektas turėtų būti parengtas iki šių metų galo.

Su kokiomis problemomis susiduriama, norint įrengti naujas lietaus vandens surinkimo sistemas?

Pagrindinė problema, žinoma, yra finansavimas. Mūsų miestas pagal Europos Sąjungos reikalavimus yra per mažas, turėtų turėti daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, kad naujų lietaus vandens surinkimo sistemų įrengimą būtų galima finansuoti ES lėšomis, o reikiamo diametro naujų tinklų plėtra kainuoja tikrai daug. Pavyzdžiui, paviršinio lietaus vandens surinkimo sistemos įrengimas nuo teismo pastato iki Minijos upės preliminariai gali kainuoti apie 800 tūkst. eurų. Tačiau lietaus vandens surinkimo sistemos yra reikalingos Gargždams, todėl ieškome būdų ir lėšų šiems darbams atlikti.

Kalbant apie Gargždų gatves ir šaligatvius, kokių pokyčių galime tikėtis šiais metais?

Už lėšas, skirtas gatvių, kelių priežiūrai ir remontui, jau šiais metais planuojama atnaujinti šaligatvių dangas. Maždaug 11 tūkst. eurų prireiks Žemaitės gatvės šaligatvio atnaujinimui nuo kapinių iki Seniūnijos pastato darželio „Ąžuoliukas“ pusėje ir 17 tūkst. eurų Basanavičiaus gatvės šaligatvio nuo Pušų iki Vyturių g. dešinės pusės atnaujinimui. Taip pat planuojama atlikti ištisinį asfalto dangos remontą Dariaus ir Girėno gatvėje nuo Klaipėdos g. iki perėjos ties „Maxima“.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos yra pateikta paraiška gauti tikslines lėšas. Už jas planuojama atlikti Kvietinių gatvės šaligatvių remontą. Gavus lėšas bus rekonstruoti Kvietinių gatvės pėsčiųjų takai, įrengtas dviračių takas, mašinų stovėjimo aikštelės prie „Bulvės“ ir parko. Planuojama darbus atlikti nuo Klaipėdos g. sankryžos iki Parko g.

Be abejo, pagal poreikį bus atliekami asfaltuotų gatvių asfalto dangos (duobių) remonto, gatvių su žvyro danga žvyravimo ir greideriavimo darbai. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų apie 8 tūkst. eurų bus skiriama žvyravimui, o apie 4 tūkst. eurų – greideriavimui.

„Svarbu, kad gargždiškiai nepamirštų, kad jie – miesto šeimininkai. Todėl laukiame gyventojų aktyvumo, įvairių siūlymų. Gargždų miestas yra vieta, į kurią atvyksta kone kiekvienas rajono gyventojas, todėl čia turėtų būti pavyzdingai tvarkomasi. Tačiau pastebiu, kad dažnai seniūnijų, kaimiškų vietovių gyventojai, bendruomenės, seniūnai ir seniūnaičiai yra aktyvesni nei Gargžduose, − jie domisi jų gyvenvietėje vykdomais ir būsimais darbais, teikia pasiūlymus, prisideda prie jų pačių gyvenamosios aplinkos gerinimo. Reikėtų nepamiršti, kad pilietinė pozicija yra labai svarbu, todėl reikia ją reikšti“, – ragino vicemerė Rūta Cirtautaitė.