Kiek kainuoja ministro portfelis?
Atsakymą, kiek kainuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis, galima rasti Seimo nario Justo Džiugelio socialinėje paskyroje facebook. Ministro portfelio kaina – 9 tūkstančiai į gatvę išmestų socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų. Ministrui Linui Kukuraičiui duotas dviejų savaičių terminas sukurti įstatymų paketą pagal J. Džiugelio ir kitų dviejų Seimo narių, I. Šimonytės ir A. Maldeikienės, sukurtą koncepciją, pavadinimu „Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepcija“. „Turėjome rimtą pokalbį su socialinės apsaugos ir darbo ministru L. Kukuraičiu dėl stringančių pertvarkų, kurios aktualios žmonėms su negalia. Sutarta, kad per dvi savaites ministerija parengs įstatymų projektus dėl socialinių įmonių pertvarkos pagal Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos priimtą koncepciją. Jei projektų nesulauksime, svarstysime griežčiausias priemones. Gana politikuoti ir teisintis, metas dirbti“, – savo socialinėje paskyroje vasario 2 dieną rašė Seimo narys.
Užuojauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir ministrui L. Kukuraičiui, kuris, spręndžiant iš J. Džiugelio įrašo, pasižadėjo tai padaryti. Tai ką gi jie, pasiraitoję rankoves, turės sukurti pagal šią „genialią“ koncepciją, kuri neva turės integruoti neįgaliuosius į atvirą darbo rinką?
Anot koncepcijos autorių, visų pirma turi būti sukurta viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – padėti atskirties grupėms įsitraukti į atvirą darbo rinką. Ši organizacija teiktų profesinio orientavimo, pagalbos susirandant darbą paslaugas. Taip pat konsultuotų, mokytų ir net organizuotų darbo vietų pritaikymą įmonėse, organizuotų neįgaliųjų pristatymą į darbo vietą. Be to, dar teiktų asmeninio asistento paslaugas darbo vietose. Asistentai neturėtų būti įmonės darbuotojai, tačiau jie turėtų apmokyti, parengti darbo vietą įmonėje neįgaliajam ir tai turėtų daryti vienas asistentas vienu metu 20–30-čiai asmenų (skirtingose įmonėse?!). Šių barbių devindarbių ir visų sričių specialistų komanda, pasitelkusi, matyt, antgamtines jėgas, įvykdys tikrą perversmą neįgaliųjų darbinėje integracijoje! Valio! Valio! Valio!
Žinoma, tokios struktūros kaip darbo birža, neįgaliųjų profesinio orientavimo centrai, kitos įstaigos, kurios teikė paslaugas neįgaliesiems, o juolab socialinės įmonės tikrai bus nereikalingos, o kam? Juk viską atliks viena viešoji įstaiga. Tik viena smulkmena – jai reikia sukurtį įstatymą. Kas bus tos „antgamtinės“ VšĮ ar kitos organizacijos vedliai lengva nuspėti. Laikas eina, tuoj žiūrėk ir kadencijos pabaiga, o sistema sau prielankiems žmonėms, tokiems kaip Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė H. Varnienė, dar nesukurta, todėl reikia spausti minisrą, gal net pagrasinti interpeliacija, jeigu reikės.
Būtų linksma, jeigu nebūtų graudu. Nes šiuo metu 9 tūkstančiai socalinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų su nerimu laukia, ką tie Seimo „išminčiai“ dar sugalvos. Kaip jiems reikės toliau laviruoti ir taip nelengvame jų gyvenimo kelyje? Su kokiais „krepšeliais“ jie turės keliauti po įmones ir prašytis įdarbinami? Kokios socialinės garantijos jiems iš viso liks? Daug, labai daug nežinomųjų. Tikrai per daug žmonėms, kuriems reikalingas rūpestis, o ne miglotos ir nieko bendro su realybe neturinčios koncepcijos.
Tad, ministre L. Kukuraiti, ką Jūs pasirinksite?
