Kirdeikiuose kuriantis dailininkas surengė parodą Ignalinoje
Spalio 26 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristatyta dailininko Gintaro Gesevičiaus tapybos darbų paroda. Ją švelnia gitaros muzika, ekrane rodomu meniniu vaizdu ir išdainuotu poetiniu žodžiu pristatė pats autorius, susirinkusius kvietęs įsiklausyti į savo širdžių tylią kalbą ir pasimėgauti šios dienos akimirka, nes tik ši diena, kaip jis sakė, yra svarbiausia tavo gyvenimo diena.
Dailininkas G. Gesevičius šia paroda paminėjo ir savo asmeninį 65-erių metų gimtadienį. Kūrybinę karjerą jis pradėjo 1952 m., baigęs Valstybinį dailės institutą (dabar – Dailės akademija), garsėjo kaip plakatistas (1992 metais buvo pripažintas geriausiu Baltijos šalių plakato autoriumi), grafikas, knygų dailininkas. Dailininko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, jų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Rusijoje, JAV, Olandijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Jau tris dešimtmečius dailininkas turi savo kūrybos rojų, kurį atrado Kirdeikių kaime (Utenos r.). Per žolines kaimo bendruomenei jis surengia parodą – kaip ataskaitą, kad per metus jis ne tik gamta grožėjosi, žvejojo, grybavo, bet ir kūrė. Kalbėdamas apie dabar tarsi supriešintas dvi Lietuvas, G. Gesevičius tvirtai sako, kad tikroji ir vertingoji Lietuva – tai mažų miestelių ir kaimų inteligentija, todėl reikia didžiuotis, jei gyveni kaime ir sugebi puoselėti kultūrą, tikrąsias vertybes, jei turi gyvą tikėjimą. Jis pats pasigyrė, kad savo gimtadienį atšventė labai šauniai – nuėjo į mišias ir Dievui padėkojo už gyvenimą.
Renginyje dalyvavęs Kirdeikių klebonas Jurgis Kazlauskas pasakojo apie draugystę su dalininku Gintaru ir gražius jo darbus. Kai buvo atstatinėjama sudegusi Labanoro bažnyčia dailininkas dovanojo nemažai paveikslų, buvo surengtas aukcionas ir už gautus pinigėlius nupirkti gana brangiai kainavę Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Labanore, restauravus senus parapijos namus, seni langai virto paveikslai ir buvo prikelti naujam gyvenimui. „Menas labiausiai atidaro žmogaus dvasią“,– sakė kunigas ir dėkojo dailininkui už jo parapijoje plėtojamas kultūrines tradicijas.
Dailininkas sako, kad menas yra žmogiškoji klaida, nes joks menininkas negali sukurti idealaus grožio, o talentas – tai Dievo duotybė, kuri padeda kalbėtis žmonių sieloms. Jis pats užaugo muzikos ir pasakų pasaulyje, dar ir dabar atsimena namuose, virš pianino, kabojusį labai keistą paveikslą, į kurį mėgdavo žiūrėti. Tai buvo M.K. Čiurlionio darbas. Gal dėl to, svarsto kūrėjas, daugelyje jo paveikslų gali įžvelgti Čiurlionio kūrybos atspindžius.
Ir išties – G. Gesevičiaus paveiksluose neatrasime realistinių vaizdų ar jo taip mėgstamo kaimo peizažų. Kuriamas daugiaplanės erdvės ir įvairiais simboliais bei įvaizdžiais turtingas pasaulis, kurio spalvinis koloritas kinta nuo santūrių gelsvai pilkšvų iki ryškiai kontrastuojančių raudonai oranžinių ir melsvų atspalvių. Kiekvienas žiūrintis gali pamatyti vis kitaip ir vis kitus dalykus – lyg pro didelį langą stebėtum žmonėms nepažįstamą įstabų pasaulį, kuriame sklando dideli paukščiai, aukštyn kyla tarsi pilių kuorai ir paslaptingi laiptai.
Paroda pasidžiaugė ir dažniau savo kūrybą kaimyniniame rajone pristatyti kvietė savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Na o dailininkas visus, kam jo kūryba patinka, kvietė už pirkėjo pasirinktą simbolinę kainą įsigyti nedidelių paveikslėlių.
