Kitokios knygos pristatymas tėviškėje
KAZITIŠKIS. Vieną rugpjūčio popietę į šalia bibliotekos ir seniūnijos esantį parką susirinko kelios dešimtys knygos gerbėjų gaivioje gamtos aplinkoje susitikti su iš Kauno atvykusiu, Tartoko kaime gimusiu kraštiečiu. Poetas ir vertėjas Vladas Vaitkevičius apsilankė ne vienas – kartu su juo atvažiavo žmona Birutė, bičiuliai – literatūros kritikas ir poetas Tomas Vyšniauskas, bardas Aleksandras Ravve ir „XXI amžiaus“ redaktorius Romas Bacevičius. Vladas į tėviškę visada atvyksta tada, kai išeina jo nauja knyga. Šįkart jis pristatė savo naują knygą „Dabar viskas kitaip“. Į susitikimą su kraštiečiu atvyko ne tik kazitiškiečių, bet ir Daugėliškio, Dūkšto, Ignalinos, Rimšės ir Vidiškių bibliotekų skaitytojų klubų narių.
Svečiai iš Kauno, norėdami susipažinti su atėjusiais, pirmiausiai paprašė susirinkusiųjų pasakyti, ar jiems svarbios knygos, kokias jie pastaruoju metu skaitė. Gal ne apie knygas čia reiktų kalbėti… Svečiai apsidžiaugė išgirdę, kad knygos čia skaitomos. „Knygas skaityti yra sveika, naudinga ir išmintinga“, – sakė T. Vyšniauskas. Sužinota, kad tarp susirinkusiųjų yra ir savo knygų išleidusiųjų.
„XXI amžiaus“ redaktorius papasakojo apie naujos ir storiausios V. Vaitkevičiaus knygos atsiradimo istoriją. Nemažai metų dirbęs redakcijoje, Vladas buvo paprašytas patalkinti laikraščiui parašyti apie 1918-1940 metais poeziją, prozą, dramas kūrusius kunigus, Lietuvos ir išeivijos poetus bei rašytojus, kurių jubiliejines sukaktis tada minėjome, recenzuoti naujas knygas apie tremtį, rezistenciją. Ir Vladas tą padarė, o atidesni laikraščio skaitytojai tuos rašinius turbūt prisimena. Naujoji Vlado knyga yra iš tiesų kitokia, unikali, nes joje spausdinami visi šie „XXI amžiuje“ skelbti jo tekstai, kai kurių aprašomų autorių eilėraščiai ir nuotraukos, yra skyrelis su naujais jo eilėraščiais – o jų yra 35. Tekstai apie kunigus kūrėjus yra tarsi enciklopedija, kurioje rasime daug kam negirdėtų pavardžių.
O kadangi Vladas labiau žinomas kaip poetas, renginį šmaikščiai vedęs T. Vyšniauskas pirmiausia paskaitė jo dvieilį: „Vasarą, kai toliais džiaugėsi javai,/ Negyvai mane laukuos užbučiavai.“ Tomas pažymėjo, kad Vlado eilėraščiuose daug ilgesio, gėlos, meilės, nėra destrukcijos ir pirmiausiai paklausė jo apie poeziją, kaip gimsta eilėraščiai, kiek jai turi įtakos laiko slinktys, šiuolaikinė aplinka. Jis sakė, kad dabar, kai aplink daug rodoma smurto, šaudymų, bet yra žodžio laisvė, nemažai poetų viso to paveikti ir atitinkamai rašo, o jam tas svetima. Vlado išleistose poezijos knygose galime rasti eilių apie tėviškę, jos žmones ir gamtą. O kiekvienas eilėraštis, pasak Vlado, gimsta skirtingai. Kartais trūksta vieno žodžio ir jo gali neatrasti mėnesį ir ilgiau. Kartais tinkamas eilutes užsirašo ant lapelio ir nešiojasi piniginėje, o vėl atėjus minčiai, tą lapelį tuoj pat papildo naujomis eilutėmis. Pasak Vlado, greičiausiai ekspromtu gimęs eilėraštis buvo sukurtas po pirmojo susitikimo su būsima žmona Birute. O kitiems reikėjo laiko atrasti tinkamą mintį ar žodį. Kartais jį pasufleruoja sutiktas draugas. Būna, kad pavyksta sukurti tobulą eilėraštį, kuris taisyklingai sueiliuotas, yra rimas, ritmas, bet jis nešildo, trūksta asmeninio jausmo, todėl tokį verčiau išmeta, nes, pasak Vlado, jam būtų svetima tokį spausdinti. Kelis Vlado eilėraščius iš naujos knygos paskaičiusi Birutė Kairaitytė-Vaitkevičienė sakė su juo susipažinusi būtent per eilėraščius, o pažinusi iš jo dvasios.
T. Vyšniauskas pažymėjo, kad V. Vaitkevičius yra ir literatūros kritikas, recenzuoja knygas, todėl paprašė papasakoti ir apie tai, kaip jas atsirenka. Meluoti recenzuodamas Vladas nenori, todėl, jo požiūriu, jei save poetu vadinančio autoriaus knygelėje iš 20 eilėraščių galėtų tik pusantro tokiais vadinti, neverta ją nė apžvelgti, nes jei rašytų tiesą, tokį autorių tik įžeistų.
„XXI amžiaus“ redaktorius sakė, kad Vladas yra nemažai suredagavęs laikraščiui atsiųstų įvairių autorių eilėraščių, kai kuriems pristigus rimo ar ritmo, suradęs jiems tinkamesnių žodžių ir taip pataisęs, kad jie tapo tinkami spausdinti.
Bardas A. Ravve susitikimą pagyvino keliomis dainomis pagal V. Vaitkevičiaus eilėraščius.
T. Vyšniauskas klausė, kiek jam svarbus kūrybos realumas, tikri faktai?
„Viskas atsiranda iš kasdienos, netgi sapnų, geros mintys gimsta ir gulint, bet kai jų neužsirašai, atsikėlęs viską pamiršti“, – teigė Vladas.
„XXI amžiaus“ redaktorius klausė apie Vlado santykį su knyga, biblioteka. O jis, pasak Vlado, prasidėjo vaikystėje, kai įvairias knygas tekdavo skaityti ir valgant, slepiantis nuo tėvų, bet būdavo, kad kol dar nepažino raidžių, norėdamas sužinoti, kas slypi knygos puslapiuose, kartais paprašydavo ką nors paskaityti tėčio.
Į T. Vyšniausko kvietimą paskaityti savo kūrybos eilių atsiliepė Ignalinos viešosios bibliotekos literatų klubo „Lelija“ narės Vaiva Kaladinskienė ir Rimutė Skunčikienė. Savo eilėraščių paskaitė ir pats V. Vaitkevičius.
Baigiantis susitikimui Vladas bandė įrodyti, kiek dar prisimena aukštaitiškų žodžių, kaip jaučiasi Kaune, išgirdęs apie gimtojo krašto žmonių pasiekimus,
V. Vaitkevičių sveikino ir jam dėkojo Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas. Ilgametė Kazitiškio bibliotekos bibliotekininkė Gendrika Servutienė linkėjo kūrybinės sėkmės. Giminaitis Stanislovas Kasperavičius džiaugėsi poeto ryšiu su gimtuoju kraštu, jo asmenine biblioteka, dovanota Kazitiškio bibliotekai. Ji pasipildė dar bent šimtu poeto knygų.
V. Vaitkevičius džiaugėsi bendryste su kraštiečiais ir jaunystės draugais, o Kazitiškio parko medžiai ošė, tarsi kviesdami poetą dar ne kartą grįžti į gimtąjį kraštą.
Vladas su bičiuliais iš Kauno dar aplankė gimtąjį Tartoko kaimą, kuriame teliko kelios sodybos, o tėviškės vietoje – tik medžiai. Aplankyti ir tėvų bei brolio kapai Kazitiškio kapinėse.
