Klaipėda didžiuojasi unikaliais, Lietuvai žengiant į nepriklausomybę lietais varpais

Projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Siekiama, kad šiame projekte skambėtų varpai, reprezentuojantys visus Lietuvos regionus, skirtingus varpų liejikus bei įvairias istorines epochas. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios varpai pasirinkti šiam projektui kaip unikalūs, lieti tuo laiku, kai Lietuva žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius.

Projektas „Gloria Lietuvai“– skambanti Lietuvos istorija

„Projektu „Gloria Lietuvai“ tikslas – atkreipti dėmesį į Lietuvos varpus, į šį nepelnytai pamirštą tautos prisikėlimo simbolį. Juk varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentavo projekto idėją jo sumanytojas Dalius Abaris.

Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius krašto varpus, fiksuodama Lietuvos vaizdus, atsiveriančius pro varpinės langus. Viso šio darbo rezultatas bus kompozitoriaus Kipro Mašanausko kūrinys „Gloria Lietuvai“, kuriame suskambės šie įrašyti varpai. Premjera – 2018 metų Vasario 16-oji.

Kūriniui bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų. Siekiama, kad projektas parodytų kuo didesnę Lietuvos varpų įvairovę, tad konsultuojantis su istorikais atrinkti visų Lietuvos regionų varpai. Ieškoma istoriškai vertingų varpų, kurie būtų nulieti skirtingais laikotarpiais, skirtingų meistrų; kurie būtų svarbūs emociškai, susiję su svarbiausiais mūsų šalies istorijos vingiais.

Vasario 16-ąją kūrinyje „Gloria Lietuvai“ išgirsime ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios varpus. Jie atrinkti, nes buvo nulieti sudėtingu laikotarpiu, kai Lietuva žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius.

Pirmieji visoje Sovietų Sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo nulieti bažnytiniai varpai

„Su Klaipėda susijęs ir pats naujausias, daugeliu atžvilgiu unikalus Lietuvos varpų istorijos puslapis. Ši istorija prasidėjo sovietinės okupacijos metais, kai per taip vadinamą chruščiovinį atlydį, karo metais sugriautame mieste buvo leista statyti katalikų bažnyčią. Tačiau visi atlydžiai neilgalaikiai: 1957–1960 m. pastatyta bažnyčia jau kitais metais buvo atimta, joje įrengta filharmonija, o statytojai susodinti už grotų”, – pradėjo pasakojimą apie Klaipėdos varpus dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Taip, tai pasakojimas apie Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčią ir jos statytoją kunigą Bronislavą Burneikį, nekaltai praleidusį kalėjime keturis metus.

Klaipėdos varpų liejimo istorija prasidėjo Kretingoje. Išėjęs į laisvę kunigas B. Burneikis 1980 m. paskirtas Kretingos klebonu ir nusprendė  nuliedinti šiai bažnyčiai naujus varpus, nes senieji karo metais sudegė. Kunigas, turėdamas tik kelis knygose surastus varpų gamybos aprašymus ir aplankęs Apoldos (Rytų Vokietija) varpų muziejų, 1984 m. sugebėjo Kretingos bažnyčiai nulieti du didelius varpus, kurių kiekvienas svėrė apie vieną toną, o kitais metais nuliejo dar didesnį, jau apie dvi tonas sveriantį varpą. Tai buvo bene pirmieji visoje Sovietų Sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo nulieti bažnytiniai varpai.

„Deja, drąsa ne visada pakeičia žinojimą. Liejant šiuos varpus buvo padaryta daug klaidų, į šiuos varpus buvo sulieti patys įvairiausi suaukoti daiktai: žvakidės, virduliai, dubenys, pagaminti ne tik iš bronzos, bet ir iš žalvario, kuris nelabai tinka varpams lieti. Todėl Kretingos varpų metalas gavosi akytas ir suaižėjęs, o jų skambesys prastas. Tad šie pirmieji Sovietų Sąjungoje varpai jau nėra naudojami”, – tęsė pasakojimą dr. G. Žalėnas.

Kadagynės varpų liejyklos istorija

Kretingos varpai nebuvo vieninteliai, kuriuos nuliedino B. Burneikio suburti meistrai. Praėjus nedaug laiko po Kretingos varpų nuliejimo, įvyko didelės permainos. 1988 m. tikintiesiems buvo sugrąžinta atimtoji Klaipėdos bažnyčia ir jos klebonu paskirtas kun. B. Burneikis. Jam teko imtis gausybės darbų – atstatyti nugriautą bokštą, išvalyti bažnyčios vidaus erdvę, atstatyti sunaikintus dailės kūrinius, tarp jų ir gražiąją dailininko Antano Kmieliausko nutapyą freską. Jau kitais metais B. Burneikis ėmėsi liedinti sugrąžintai bažnyčiai varpus.

Prie darbo buvo pakviestas Antanas Stonys – tas pats meistras, kuris gamino ir liedino Kretingos varpus, taip pat Povilas Šoblinskas, Jonas Butkus ir dar keletas kitų. Kadagyno kaime, senoje, pamiškės daržinėje buvo sumūryta krosnis ir įrengta varpų liejykla, gavusi Kadagynės liejyklos vardą.

„Čia 1989–1990 m. buvo nulieti trys varpai Klaipėdos bažnyčiai. Didysis jų, pašvęstas Mergelei Marijai (jo svoris apie 2500–3000 kg), vidurinysis – Šv. Antano varpas (apie 1360 kg) ir mažasis varpas, pašvęstas Marijai, Lietuvos karalienei (apie 960 kg). Šiuos varpus puošia ne tik reljefai su šventųjų asmenų atvaizdais, bet ir kniedes primenantys elementai – iš jų sudėlioti įvairūs ornamentai, rombai, kryželiai, juostos. Toks varpų puošybos būdas unikalus, naudotas tik Kadagynės varpų liejykloje ir greičiausiai sugalvotas paties kun. B. Burneikio ar jo meistrų“, – pasakojo dr. G.Žalėnas.

Deja, didžioji B. Burneikio svajonė – nulieti Klaipėdos bažnyčiai šešių tonų varpą – patį didžiausią visoje Lietuvoje, liko neįgyvendinta: kunigas mirė 1991 m. rugsėjo 10 d. Neįgyvendinta liko ir idėja perkelti Kadagynės liejyklą į Klaipėdą, įrengiant čia modernią varpų liejimo įmonę.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.