Klaipėdos jūrininkų ligoninės infarktų klasteris išgelbėjo dešimtis gyvybių
Metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje veikiantis infarktų klasteris gali džiaugtis gerais veiklos rezultatais. Ligoninėje, kuri ir iki tol buvo pripažinta širdies bei kraujagyslių ligų gydymo lydere Vakarų Lietuvoje, pradėjus veikti klasteriui gelbėta beveik penktadaliu daugiau ūminį miokardo infarktą patyrusių žmonių, o mirtingumas nuo šios ligos buvo mažiausias, lyginant su kitais keturiais – Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių klasteriais.
Klaipėdos krašto vyriausioji kardiologijos specialistė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė, paprašyta apibendrinti klasterio veiklos rezultatus, sakė, kad labiausiai dėl jo atsiradimo laimėjo pacientai.
„Na o mums, beveik niekas nepasikeitė. Ir iki klasterio įkūrimo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje infarkto ištiktiems žmonėms teikdavome skubią intervencinę pagalbą 24 valandas per parą, vykdavome savo reanimobiliu atsigabenti pacientų iš rajono ligoninių ir stengėmės kuo skubiau suteikti šiuolaikišką pagalbą. Tačiau ministerijai įkūrus klasterius ir įsakymu reglamentavus veiklos sritis bei pareigas, su mumis kur kas glaudžiau pradėjo bendradarbiauti Vakarų Lietuvos ligoninės. Didžiulę reikšmę turėjo nustatyta aiški logistika ir atsakomybė už pacientą. Užkirstas kelias laisvoms gydytojo interpretacijoms, kas ir kaip turėtų gydyti pacientą, susirgusį ūminiu miokardo infarktu. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra aiškiai nurodytos kiekvieno pareigos ir atsakomybė, laikas, per kurį turi būti suteikta pagalba. Žinoma, tai davė rezultatų“, – džiaugėsi D. Jarašūnienė.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė pradėjus veikti klasteriui per metus priėmė maždaug 19 proc. daugiau infarkto ištiktų žmonių nei per tą patį laikotarpį užpernai.
„Šis skaičius rodo ne tai, kad padaugėjo infarktų, o tai, kad ligoniai žymiai greičiau pasiekė aukščiausio lygio pagalbos centrą ir buvo išgelbėta daugiau gyvybių, daugiau širdies raumens. Tikimės, kad šiems žmonėms padėjome pagerinti gyvenimo kokybę“, – džiaugėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Tačiau, kad ir kaip stengiamasi, pagrindine problema gydant ūminius infarktus vis dar išlieka laikas, per kurį pacientas patenka į Jūrininkų ligoninę, kur jam atveriama širdies kraujagyslė. Nuo pirmojo kontakto su mediku, pacientui užsikimšusi kraujagyslė turėtų būti atverta ne vėliau, nei per dvi valandas.
„Miokardo infarkto gydyme svarbūs trys dalykai: laikas, laikas ir dar kartą laikas. Kas sudaro laiką nuo infarkto simptomų pradžios iki kraujagyslės atvėrimo? Pirmiausia – žmogiškasis faktorius. Svarbu, kad pacientas pats atpažintų pirmuosius ligos simptomus. Čia labai svarbus visuomenės švietėjiškas darbas. Antra, svarbu kaip skubiai dirba greitosios medicinos pagalbos ir artimiausios ligoninės specialistai, per kiek laiko žmogus pristatomas į pagrindinį angioplastikos centrą. Trečias laiko komponentas – kaip greitai pagalbą suteikiame Jūrininkų ligoninėje. Turėčiau pasakyti, kad visuose trijuose etapuose galima siekti žymiai geresnio rezultato“, – sakė D. Jarašūnienė.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo surengtas susitikimas su regiono ligoninių ir greitosios medicinos pagalbos specialistais bei aptarta, kaip sutrumpinti ligonio patekimo į Jūrininkų ligoninę laiką.
Pagal nustatytą tvarką tiesiai į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ūmaus miokardo infarkto ištiktus pacientus greitosios medicinos pagalbos automobiliai veža iš Plungės, Kretingos, Gargždų, Neringos, Skuodo.
Pacientai iš Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių ir Mažeikių, greitosios pirmiausiai vežami į rajono ligoninę, kur atliekama trombolizė, stabilizuojama būklė ir tik vėliau žmogus reanimobiliu pervežamas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.
„Nors tarp Šilutės ir Klaipėdos palyginti nedidelis atstumas, dėl kelio ypatumų, automobilis negali važiuoti labai greitai. Tas pats yra ir su Skuodu. Pavyzdžiui pacientai iš Šilalės, nors atstumas ir didesnis, kartais atvežami tiesiai į Klaipėdą, nes miestelis yra šalia autostrados. Jei visur būtų greitkeliai, pacientai žymiai greičiau patektų į Jūrininkų ligoninę ir aplenktų atraminėmis šioje pagalbos schemoje vadinamas ligonines“, – pasakojo D. Jarašūnienė.
Tačiau, kaip minėjo kardiologė, paciento pervežimas yra tik viena detalių, iš ko susideda visas pagalbos laikas.
Pasitarime su kolegomis iš rajono ligoninių buvo išsakyta nuomonė, kad reikia šviesti ne tik visuomenę, bet ir medikus. Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologai įsipareigojo surengti mokymus greitosios medicinos pagalbos stočių medikams.
„Rajonų greitosiose daug kur dirba vidurinysis medicinos personalas. Jam reikalingi mokymai, kaip atpažinti ne visada klasikiniais simptomais pasireiškiantį ūminį miokardo infarktą. Manau, tokie mokymai bus tikrai naudingi, gelbstint žmonių gyvybes“, – vylėsi D.Jarašūnienė.
