Klaipėdos jūrų uostui pagilinti – papildomi 10 mln. ES fondų lėšų
Siekdama padidinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą ir laivybos saugumą, Susisiekimo ministerija numato uosto išoriniam ir vidiniam laivybos kanalui gilinti papildomai skirti 10 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų. Įgyvendinus projektą, Klaipėdos jūrų uosto išorinis laivybos kanalas bus pagilintas iki 16 m (dabar – 15,5 m), vidinis laivybos kanalas – iki 15,5 m.
„Esamų geopolitinių iššūkių fone ypač svarbu toliau stiprinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą ir tęsti uosto plėtrą. Mūsų pagrindiniai prioritetai uoste: uosto kanalo gilinimas, pietinės jo dalies naujos teritorijos plėtojimas, išmanaus ir aplinkai draugiško jūrų uosto išvystymas. Uosto kanalo gilinimo projektu žvelgiame į ateitį ir, siekdami didinti uosto konkurencingumą, turime būti pasiruošę priimti didžiausio tonažo laivus Klaipėdoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Didžioji uosto kanalo dalis netrukus bus pagilinta iki 15 m. Po to prasidės gilinimas iki 15,5 m.
Laivybos kanalo pagilinimo iki 15,5–16 m darbai yra būtini didinant Klaipėdos uosto pajėgumus ir gerinant laivybos saugumo sąlygas, skirtas didiesiems laivams, taip pat didinant transporto grandinės efektyvumą. Pagilinus laivybos kanalą, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, dėl to trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša.
Pasak ministro, besikeičiančios pasaulinės tendencijos lemia, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir eksploatuojant vis didesnius laivus. Dabar, esant nepalankioms oro sąlygoms, didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, norintiems įplaukti į uostą laivams, ypač didiesiems, taikomi apribojimai. Siekiama, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti pilnai pakrautus didžiausio tonažo laivus.
Bendra šio projekto vertė siekia 46,8 mln. eurų, iš jų apie 28 mln. eurų sudaro ES struktūrinių fondų lėšos, likusi dalis – iš uosto direkcijos lėšų. Laivybos kanalo gilinimo darbus planuojama baigti 2023 m. pavasarį.
