Klaipėdos meras: naujausias siūlymas dėl universiteto – miesto ir regiono diskreditavimas
Tai visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas – taip Seime užregistruotą naują pasiūlymą, pagal kurį Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą, vertina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Naują pasiūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys.
Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika.
„Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas į akademinį užribį. Šis siūlymas parodo, kaip Klaipėda ir Klaipėdos regionas yra vertinamas Vilniuje. Liūdna ir gaila, kad šito vertinimo smaigalyje atsidūrė Klaipėdos universitetas. Panašu, kad kova tęsiasi – kovota su tabaku, alkoholiu, dabar pradedama kovoti su aukštuoju mokslu“, – sako Klaipėdos meras.
Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus E. Juzeliūno, Klaipėdos universiteto bendruomenė vienareikšmiškai pasisako už savarankiško, jūrinės specializacijos universiteto vystymą. Jūrinė specializacija suprantama ne siaurąja gamtos ir technologijų mokslų, bet plačiąja prasme, kuri taip pat aprėpia jūrinio komplekso ekonomiką ir vadybą, jūrinę rekreaciją ir turizmą, uostamiesčių socialinius, demografinius, sveikatos, kultūrinius tyrimus, Baltijos jūros regiono kalbas ir kultūras, jūrinio kraštovaizdžio planavimą ir architektūrą, jūrinių regionų tyrimus, povandeninę archeologiją, jūrinio kultūrinio paveldo apsaugą.
