Klaipėdos regiono kelių problemos aptartos kartu su seniūnais
Antradienį Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūrimų kelių (pirmininkas Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas), kuriame dalyvavo šios įmonės direktorius Petras Kaučikas, jo pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas, Klaipėdos kelių tarnybos viršininkas Viktoras Baltmiškis, Savivaldybės mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius, Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus, seniūnijų seniūnai, kiti atsakingi specialistai.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius P. Kaučikas trumpai papasakojo apie nuveiktus darbus, apibūdino ateities kryptis ir įvardijo problemas, iš kurių pagrindinės yra finansinės. Jeigu kitos infrastruktūros sritys nemažai lėšų gali tikėtis iš Europos Sąjungos fondų, tai regiono keliai – beveik ne, nes finansavimas yra skiriamas tik tarptautiniams maršrutams gerinti. Taigi pagrindinis pajamų šaltinis regiono keliams tvarkyti išlieka iš degalų akcizo surenkamos lėšos, kurių šiuo metu būtent kelio dangoms tvarkyti yra skiriama 52 procentai nuo bendros surenkamos sumos. Galbūt nuo ateinančių metų šis procentas kils iki 65 procentų, tačiau tikrai užtektų visoms pagrindinėms problemoms šalinti tik tuomet, jei būtų skiriama bent apie 80 procentų iš degalų akcizo surenkamų lėšų.
„Manau, kad rajone rinkti Seimo nariai turėtų pakovoti, kad būtų priimtas sprendimas kuo daugiau lėšų kelių tvarkymo darbams skirti iš kelių akcizo, − sakė P. Kaučikas, − tik taip galėsime optimaliai patenkinti gyventojų lūkesčius.“
Vis dėlto daroma yra nemažai. Klaipėdos rajone asfaltuotų kelių yra daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Jei žvyrkelių mūsų rajone yra tik apie 22 proc., tai visoje Lietuvoje vidutiniškai – 34 proc. Tačiau kelių tvarkymas – ne vien jų asfaltavimas. Tai ir atitvarų, stotelių įrengimas, žvyrkelių greideriavimas, jų dulkėtumo mažinimas, pakelių šienavimas, daugybė kitų sezoninių ir periodiškai atliekamų darbų.
Anot mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, mūsų rajone daugėja gyventojų, todėl nereikėtų lyginti su kai kuriomis kitomis regiono savivaldybėmis, kuriose transporto srautai daug mažesni.
Gyventojų poreikiai iš tiesų nemaži, − jie ne tik nori kuo daugiau asfaltuotų kelių, bet ir kuo mažiau dulkių, kad būtų nušienautos pakelės.
Pasak P. Kaučiko, vis dėlto VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ turėtų imtis esminių kelių tvarkymo darbų ir negali užsiimti žvyrkelių laistymu, nes, nors iš geologinių gręžinių mūsų rajonas nemokamai gali gauti tinkamo laistyti vandens, tačiau įskaičiuojant transporto išlaidas, 1 kilometro kelio palaistymas kainuoja per 140 eurų. Tose gyvenvietėse, kur ši problema itin aktuali, vertėtų gyventojams kelius laistyti savo lėšomis (laistyti užtenka porą kartų per sezoną), − kaip ir šienauti pakeles. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ šienauti daugiau nei vieną kartą per sezoną neturi galimybių.
Seniūnai kelininkams dėkojo už dažniausiai vykusį bendradarbiavimą. Tačiau problemų, žinoma, yra, − vienur trūksta keleto kilometrų asfalto iki kito kelio išvažiuoti, kitur – atitvarų, bortelių ar stotelių, kelio ženklų.
Planuojama bendrus pasitarimus organizuoti ir ateityje, nes problemų įvertinimas ir jų aptarimas platesniame suinteresuotų grupių rate, net jei visko iš karto neįmanoma išspręsti ir patenkinti daugumos gyventojų lūkesčių, duoda daug naudos.