Kleboniškių kaime jau ruošiamasi didžiosioms metų šventėms
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaime (Radviliškio r.) savaitgaliais vykstančiose edukacijose sklando švenčių nuojauta ir nuotaika. Dirbtuvėlių dalyviai kaimo gryčioje jau kepė, puošė meduolius ir kūrė žaislus Kalėdų eglutei, o šį šeštadienį, lapkričio 13 dieną, pins advento vainikus.
Kvapnias ir spalvingas meduolių puošybos dirbtuvėles vedė sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepėjų amato puoselėtoja, dalyvių vertinimu, visame pasaulyje skaniausių ir gražiausių meduolių autorė Rasa Bertašiūtė, kuri yra ir viena geriausių medinės architektūros specialisčių Lietuvoje.
R. Bertašiūtė papasakojo saldžią meduolių istoriją, pasidalijo receptais. Meduolių kepimo tradicija gyvuoja nuo viduramžių. Daugelyje šalių figūriniai meduoliai puošiami kalėdiniu laikotarpiu. Lietuvoje jie buvo kepami ne tik Kalėdoms, bet ir kitų švenčių proga, prekiaujama turguose, jomarkuose. Kiekvienas kepėjas stengėsi suteikti meduoliams kuo įdomesnę formą, papuošti spalvotu glaistu, kad kepinys trauktų akį.
Dirbtuvėlių dalyviai kepė meduolius pagal vieną iš seniausių žinomų ir R. Bertašiūtės atkurtų receptų. Kepė irgi ypatingai, naudodami vieną iš seniausių būdų – meduolius formuojant medinėse formelėse. Figūriniai meduoliai nebūdavo ir nėra puošiami – jie ir taip gražūs.
Vėliau dalyviai glaistu puošė edukatorės iš anksto paruoštus meduolius – šventiniai kepiniai virto spalvingais meškiukais, arkliukais, širdelėmis, žmogeliukais.
Susitikime netrūko geros nuotaikos ir bendrystės – R. Bertašiūtė pasiūlė dalytis meduolinę širdį ir išsakyti vieni kitiems bei Lietuvai gražių linkėjimų.
Praėjusį šeštadienį autentiška Kleboniškių kaimo buities muziejaus gryčia vėl buvo pilna kūrybinio šurmulio – vyko kalėdinės eglės šiaudinių žaislų gamybos dirbtuvės.
Edukaciją vedusi tautodailininkė Aurelija Norvaišienė supažindino su senosiomis šiaudinių žaislų gaminimo tradicijomis, pavyzdžiais. Yra žinių, kad eglutės Kalėdoms pradėtos puošti XVI a. viduryje Vokietijoje. XIX a. ši tradicija paplito Lenkijoje, pasiekė ir Lietuvą. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais lietuviai eglutes puošdavo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, kurdavo šiaudinius žaislus.
Dirbtuvėlių dalyviams A. Norvaišienė padėjo susikurti išskirtinius, autentiškus kalėdinės eglės žaislus iš šiaudų, atkartojančius senąsias tradicijas.
Šį šeštadienį Kleboniškių kaime vyks edukacinės dirbtuvės „Adventinio vainiko pynimas“ (dalyvių skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija). Lapkričio 20 dieną Kleboniškių kaimo lankytojai bus pakviesti išsikepti kūčiukų, sužinoti Šv. Kūčių papročius.
