16 rugpjūčio, 2022
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis

Kleboniškių kaimo buities muziejuje teatras „Labas“ keliavo po dramatišką poeto gyvenimą

Augustės Labenskytės nuotr.

Šeštadienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) erdvėse teatras „Labas“ eilėmis, talentinga vaidyba, originalia spektaklio forma atskleidė dramatiško likimo poeto Antano Kalanavičiaus (1945–1992) gyvenimą ir kūrybą.

Spektaklio „Nedingęs“ autorės ir aktorės Jurga Kalvaitytė, Vitalija Mockevičiūtė, Neringa Varnelytė žiūrovus pakvietė į išskirtinį teatrinį pasivaikščiojimą – jaudinantį, jautrų, sukrečiantį. Skirtingose Kleboniškių kaimo vietose vėrėsi vis nauji Antano Kalanavičiaus gyvenimo ir kūrybos epizodai, talento gelmė.

Originali spektaklio forma žiūrovams buvo pirmoji tokia ir labai ypatinga patirtis. Aktorių vaidyba – išgyventa, paliečianti iki širdies gelmių – jaudino, graudino, juokino. Viskas taip tikra ir gryna, išjausta, nesumeluota. Teatrinis pasivaikščiojimas atvėrė daugeliui tik dabar atrasto poeto kūrybos žavesį ir išskirtinumą. Ko gero, ne vienas žiūrovas atsivers A. Kalanavičiaus poezijos rinkinį, kad dar kartą išgyventų spektaklio atmosferą bei patvirtintų – poetas išties nedingęs.

Šiuo metu išleistos dvi A. Kalanavičiaus kūrybos rinktinės: „Ne akmenys guli“ (1994) ir „Dvi saujos laiko“ (2015). Būdamas gyvas jis nesulaukė nė vienos savo knygos leidimo.

A. Kalanavičius tituluotas įvairiais vardais: paskutinis lietuvių poezijos pagonis, progiesmių perluotojas, kalbos alchemikas, dažninio laiko genijus. Nepriklausė rašytojų elitui – atvirkščiai, visą brandžiausios kūrybos laikotarpį buvo izoliuotas nuo meno pasaulio, išstumtas į paraštes.

Poeto gimtinė – Dzūkijoje, Sapiegiškės kaime, šalia Nedzingės. Vilniuje studijavo lituanistiką, o nuo 1973-ųjų iki pat mirties, gyveno gimtajame vienkiemyje. Dirbo šaltkalviu-suvirintoju, melioratoriumi ir kūrė savitą realybę nepakartojamose eilėse, kurios teatro „Labas“ aktorių dėka pasiekia klausytojų sielas.

Po teatrinio pasivaikščiojimo „Nedingęs“ Kleboniškių kaime aktorių ir žiūrovų bendrystė tęsėsi prie senojo klojimo – etnografinis ansamblis „Raskila“ mokė Aukštaitijos regiono dainų ir šokių. Renginio dalyviai degustavo „Smėlinius“ sausainius, jų receptas buvo išspausdintas garsiojoje 1854 metais išleistoje W. A. L. Zawadskos receptų knygoje „Lietuvos virėja“, tapusioje XIX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos kulinarijos vadovėliu ir enciklopedija. Lankytojams patiekta ir Kleboniškių kaime išaugintų žolelių arbata.

„Šeštadienių popietės klojimo teatre“ renginių ciklas baigsis rugpjūčio 27 dieną – Telšių Žemaitės dramos teatras vaidins spektaklį „Šventųjų gyvenimas“.


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Augustės Labenskytės nuotr.
10 balandžio, 2025

Balandžio 5 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) vyko ornitologo Gedimino Petkaus edukacija „Paukščiai šalia […]

Parodos „Sugrįžimas namo“ akimirka
9 balandžio, 2025

Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) – viena originaliausių XX a. antrosios pusės Lietuvos grafikos menininkių, kurios palikimas įeina į šalies dailės aukso […]

7 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 5 d. popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinėje salėje vyko tradicija tapęs renginys – XVI vokalinių ansamblių šventė […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
20 kovo, 2025

2025 m. kovo 20-ąją Šiauliuose paminėta Pasaulinė žemės diena. Šiais metais sulaukta ypatingo jaunųjų šiauliečių įsitraukimo. Nuo kovo 7 dienos […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

Regionų naujienos