Klimato kaitos ir aplinkosaugos problemos paskatino atsisukti į mokyklas: kilo nesutarimai dėl tvarumo ugdymo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, kad klimato kaitos, aplinkosauginės temos užkoduotos visose bendrojo ugdymo programose, mokytojai mano priešingai ir teigia, kad švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina.
Iniciatyva „Tvari Lietuva“ pasidomėjo, kaip tvarumo ugdymo svarbą bei integraciją mokyklose vertina skirtingų institucijų atstovai. Daugelis jų sutaria, kad kalbant šiuo klausimu svarbiausiu apsektu tampa pedagogų sąmoningumas ir aktyvus savanoriškas įsitraukimas, tačiau mokytojams bei visuomenės veikėjams trūksta sprendimų iš politikų.
Pasipriešinimą pajuto tiek iš politikų, tiek iš pedagogų
Anksčiau polietileno aplankų vadovėliams atsisakyti skatinusi dabar jau buvusi Klaipėdos tarybos narė, visuomenės veikėja Lina Skrupskelienė teigia, kad jos viešai išsakyta iniciatyva buvo nustumta į šoną, o iš politikos atstovų, į kuriuos ji kreipėsi, atsakymų nesulaukė. Pasipriešinimas šiuo klausimu, pasak L. Skrupskelienės, juntamas ir ugdymo įstaigose.
„Polietileninių aplankų atsisakymas Klaipėdos mokyklose paskatintų vaikus ir mokytojus ieškoti kūrybiškesnių būdų saugoti mokymosi priemones, taip pat skatintų diskusijas apie tvarų vartojimą, aplinkos saugojimą, o svarbiausia, kad vaikai aktyviai įsitrauktų į tvarumo įgyvendinimą. Nors viena Klaipėdos licėjaus mokytoja atsisakė vienkartinių aplankalų, o mokiniai sukūrė edukacinį vaizdo filmuką apie tai, deja, visuotinio Klaipėdos mokyklų įsitraukimo nėra“, – sako buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė.
Visuomenės veikėja įsitikinusi – tai lemia kelios priežastys. Kaip vieną iš pagrindinių ji įvardija politikų atsainų požiūrį į tvarumo ir aplinkosaugos temas. Žvelgdama kitu kampu L. Skrupskelienė pastebi ir mokytojų bei mokyklos vadovų žinių spragas.
„Tvarumas kol kas – tik gražūs, bet sudėtingi terminai aplinkosaugos tema. Dauguma pedagogų supranta tvarumo svarbą, bet dalis vis dar neturi išsiugdę tvaraus gyvenimo įgūdžių. Galima suprasti mokytojus – ugdymo programos nuolat atnaujinamos ir tampa vis sudėtingesnėmis, ką jau kalbėti apie savanorišką tvarumo temų integravimą į švietimą“, – sako buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė, pridurdama, kad savivaldybės turėtų inicijuoti ir bendruomenių įtraukimo iniciatyvas, kad pasiektų aplinkos apsaugos ir tvarumo tikslus.
„Politikos atstovai taip pat privalo formuoti aplinkosaugos politiką ir skatinti švietimą bendruomenių aplinkosaugos srityje. Praėjusiais metais kreipiausi į Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetą ir susidūriau su politikų bei administracijos atstovų pasipriešinimu. Tai rodo ne tik politikų, bet ir švietimo srityje dirbančių specialistų požiūrį į tvarumą ir aplinkosaugą. Vėliau buvo žadėta inicijuoti platesnes diskusijas su mokyklų vadovais ir raginti atsisakyti aplankalų, bet, matyt, pritrūko noro ir jėgų“, – priduria ji.
Pasak buvusios Klaipėdos miesto tarybos narės L. Skrupskelienės, mokyklų vadovai dažnai ginasi, neva vaikų nereikalauja aplenkti vadovėlių, tačiau realybėje tai panašėja į kitą situaciją, kuomet jie neigia ir vaikų patyčias, vykstančias už ugdymo įstaigos sienų. Nors didžioji dalis mokyklų deklaruoja aplinkosaugą ir tvarumą, anot pašnekovės, viskas užsibaigia pastačius kelias šiukšliadėžes rūšiavimui mokyklos koridoriuose.
Tvarumo mokytoja: daug kas priklauso nuo asmeninio pedagogo indėlio
Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta vienos privačios šalies ugdymo įstaigos pedagogė, edukologijos doktorantė Greta Matusevičiūtė dėsto ne tik anglų kalbą – ji yra ir tvarumo mokytoja. Nors ši pakraipa Lietuvos mokyklose kol kas nėra įprasta, pati švietimo atstovė tikina darbo svarbą jaučianti kasdien.
„Į tvarumo integraciją į švietimą noriu žvelgti holistiškai, nes kol kas negalime to atskirti kaip pamokos, tai labiau tarpdisciplininis dalykas. Mano darbas – šviesti ir mokytojus, kaip jie galėtų pamokose ieškoti būdų plėtoti tvarumo temą“, – sako pedagogė.
Edukologijos doktorantei yra tekę bendrauti ne tik su privataus švietimo sektoriaus, bet ir su valstybinių ugdymo įstaigų specialistais. Ji pastebi, kad jei ugdymo įstaigoje yra pedagogų, kuriems tvarumo tema aktuali, jie ją inicijuoja. Tuo pačiu G. Matusevičiūtė sutinka, kad pati švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina. Pasak jos, tema įtraukta tik į ugdymo programų paraštes.
„Vaizdas ganėtinai liūdnas, bet matau ir ryškias, pavienes tvarumo žvaigždes vienoje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Kiek pačiai yra tekę studijuoti ir analizuoti ugdymo programas, tvarumas yra įtrauktas tik dalinai. Kalbama apie aplinkosaugines problemas, tačiau pamirštama socialinė, kultūrinė, ekonominė, dvasinė pusės. Tos plačiosios tvarumo plotmės ugdymo programose beveik neaptinkame“, – įsitikinusi anglų kalbos ir tvarumo mokytoja.
„Manau, turėtume imtis platesnių pokyčių sistemoje, imtis veiksmų derėtų ir politikos atstovams. Pati tvarumo politika reikalauja, kad mes daugiau apie tai kalbėtumėme. Dabartinių mokinių ateitis yra labai miglota“, – patikina ji.
ŠMSM atstovė: tvarumas užkoduotas visose bendrojo ugdymo programose
Vis tik iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ugdymo programų skyriaus patarėja Audronė Šuminienė tvirtina priešingai – tvarumas yra užkoduotas bendrojo ugdymo įstaigų bendrosiose programose, šia tema mokyklose kalbama pakankamai.
„Atnaujintame ugdymo programų turinyje yra tokių programų, kurios aplenkia laiką. Kaip pavyzdį galėčiau įvardinti inžinerines technologijas – tai labai moderni programa ateičiai. Tačiau jau ankstesnėse programose buvo plėtojamos tarpdalykinės temos, parinktos atsakingai, skirtos jaunam žmogui. Jos apima žmogaus teises, lygias galimybes, sveiką gyvenseną, klimato kaitos prevenciją, tvarius miestus ir gyvenvietes. Daug dėmesio yra skiriama ir darniajam vystymuisi, jis yra užkoduotas visose dalykinėse programose“, – sako ŠMSM atstovė.
„Švietimas apie klimato kaitą prasideda nuo pradinio ugdymo, vėliau tema gilinama, kalbama apie ekosistemas, bioįvairovės mažėjimą, jos skurdą, atstatymą. Tema tampa vis sunkesnė. Kiek mokinys pasiima ir kiek mokytojas duoda – gali skirtis“, – prideda ji.
Anot ŠMSM Ugdymo programų skyriaus patarėjos, su kiekvienu ugdymo programų atnaujinimu žengiamas žingsnis pirmyn.
„Dėl ateities programų tiksliai atsakyti negaliu, bet, žinoma, jos bus vis modernesnės. Atsiranda nauji dalykai, kurie mus priverčia aplenkti laiką, tačiau svarbu suprasti, kad tam reikia pasiruošti – parengti aplinką, supažindinti mokytoją. Nėra lengva. Roma nebuvo pastatyta per dieną, – tikina A. Šuminienė. – Svarbu ne tai, kiek dažnai vartojama sąvoka „tvarumas“, bet kaip moksleiviui suformuojamas požiūris.“
Vilniaus miesto savivaldybė: iniciatyvų daugės prieš ypatingą įvykį
Prie sostinės moksleivių tvarumo skatinimo bei švietimo ženkliai prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė. Anot Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovo Anton Nikitin, savivaldybė ir jos įmonės vykdo įvairius projektus, susijusius su tvarumo iniciatyvomis mokyklose.
„Edu Vilnius“ vis daugiau dėmesio skiria darnumo temoms mokyklose. Šiemet pradėta 40 akademinių valandų mokymosi programa mokytojams ir pirmą kartą surengtas idėjų konkursas „Tvariau“. Sulaukta net 80 paraiškų, iš kurių atrinktos 21-os ugdymo įstaigos idėjos, kurių įgyvendinimui suteiktas finansavimas arba kofinansavimas“, – sako A. Nikitin.
„Visiems mokytojams prieinamoje pamokų platformoje „Vilnius yra mokykla“ taip pat kuriamos pamokos tvarumo temomis, viena populiariausių – VASA sukurta pamoka pradinukams apie atliekų rūšiavimą, kurioje jau sudalyvavo daugiau nei 500 mokinių. Kalbant apie socialinį aspektą tvarumo temoje, džiugu, kad net 30 proc. Vilniaus mokyklų jau išbandė dalyvaujamąjį biudžetą. Tai būdas kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Mokiniai patys siūlo idėjas mokyklai, balsuodami renka labiausiai patikusias ir taip praktiškai mokosi pilietiškumo“, – komentuoja tvarumo vadovas.
Nors detaliai nėra žinomi moksleivių kelionių į mokyklas ir iš jų keliavimo duomenys, Judumo kompetencijų agentūros JUDU komanda vykdė pilotinį projektą, parengdama kelionių planą VGTU licėjaus bendruomenei.
„Galima daryti išvadą, kad kuo vyresni vaikai, tuo daugiau jie keliauja savarankiškai ir darniomis priemonėmis. Kylant iniciatyvai iš bendruomenių, tokius planus ketiname rengti ir kitoms mokykloms“, – tikina A. Nikitin.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovo, šias veiklas ketinama plėsti ir toliau, taip pat ieškoti naujų iniciatyvų, ypač artėjant 2025-iems, kai Vilnius taps Europos žaliąja sostine.
