15 birželio, 2017
Tercizijus Varkala, KREA Aplinkos inžinerijos specialistas

Klimato kaitos problemos: sprendimai reikalingi nedelsiant

VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra gegužės 31 d. – birželio 3 d. organizavo ekspertų vizitą į Norvegiją, kurio metu vyko susitikimai pagal tarptautinio projekto „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“ programą. Projektas finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietinės ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“. Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo srityje. Projekto partneriai – Norvegijos vietos bei regioninės valdžios institucijų asociacija (KS), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Kauno regioninė energetikos agentūra (KREA).

Lietuvos delegaciją sudarė Justinas Kilpys, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM klimatologas, Kęstutis Pauša, VĮ Energetikos agentūraos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, Nerijus Jurkus, Advokatų kontoros Cobalt, advokatas, Tercizijus Varkala, VšĮ Kauno regioninės energetikos agentūros Aplinkos inžinerijos specialistas. Vizito metu Lietuvos delegacija lankėsi savivaldybėse ir atsakingose Norvegijos, su klimato kaitos problemomis susijusiose institucijose, kur gilinosi į Norvegijai iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus. Malonu, kad visus organizacinius klausimus ir susitikimus iš anksto suderino p. Knut Hjorth-Johansen – projekto partneris iš Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos.

Susitikimai ir diskusijos Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorate atskleidė, kad ši organizacija rūpinasi visais reikalais, susijusiais su vandeniu – lietūs, potvyniai, elektros gamyba, tačiau išskyrus geriamąjį vandenį ir jo kokybės užtikrinimą, kuriuo rūpinasi savivalldybės. Norvegijoje vyrauja hidroelektrinėse pagaminta elektros energija (apie 94 proc.), o likusi dalis gaunama iš geoterminės ir vėjo energijos. Lankydamiesi Norvegijos vietinės ir regioninės valdžios institucijų asociacijoje sužinojome apie atskiroms savivaldybėms (jų čia yra viš 400) iškylančias klimato kaitos švelninimo problemas ir veiksmus prisitaikant prie šių pokyčių. Barum savivaldybės teritorijų planavimo architektas Pedro Ardila papasakojo apie specifinius savivaldybės sprendimus, susijusius su buvusio oro uosto infrastruktūros panaudojimu, paviršinio lietaus vandens surinkimu, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimu, socialinio komplekso (mokykla, vaikų darželis, biblioteka, sporto salės ir kt.) įrengimu, energetiškai „pasyviuose“ pastatuose. Norvegijos Aplinkos agentūros atstovai pristatė savo veiklą kuriant potencialias klimato kaitos švelninimo bei teršalų išmetimo mažinimo priemones. Oslas nustebino savo žaluma, parkais ir elektromobilių gausa gatvėse ir stovėjimo aikštelėse – čia tokie automobiliai turi įvairių privilegijų ir lengvatų. Iš viso Norvegijoje priskaičiuojama apie 100 tūkstančių tokių transporto priemonių. Klimato kaitos prognozes bei įvairius scenarijus pristatė Norvegijos meteorologijos instituto darbuotai – jų prognozėse iki 2100 metų pateikti galimi procesų vertinimai (potvyniai, štormai, liūtys, kalnų nuošliaužos, temperatūrų svyravimai ir kt.), kurie turėtų padėti planuojant ir įgyvendinant ūkio plėtrą, kuriant reikalingą infrastruktūrą ir pan.

Lietuvos ekspertai, susipažinę su Norvegijos patirtimi (teisine ir technologine aplinka) sprendžiant klimato kaitos poveikio švelninimo ir adaptavimo klausimus, susitiko su Norvegijos partnerio pakviestais ekspertais, kurie kartu rengs gaires klimato kaitos švelninimui ir įgyvendinimui savivaldybių lygmeniu Lietuvoje. Norvegijos ekspertė, Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto profesorė Deborah E. Davis, akcentavo, kad labai svarbu klimato kaitos švelninimo problemas spręsti kartu ir keistis patirtimi bei taikyti jau išbandytas technologijas. Ji pabrėžė, kad labai svarbu teisingai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamas priemones prisitaikymui prie pokyčių. sutelkę bendras žinias ir patirtį, abiejų šalių ekspertai sukurs gaires, kurios būtų skirtos vietos valdžios institucijoms palengvinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimą. Gairėse taip pat numatoma pristatyti geriausius Norvegijos praktinius pavyzdžius.

Birželio pabaigoje grupė atsakingų Lietuvos savivaldybių darbuotojų (10 asmenų) lankysis Norvegijos atitinkamose institucijose, kuriose vietos atsakingi pareigūnai dalysis patirtimi ir atsakys į rūpimus klausimus.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos