Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas: Norvegijos patirtis
Norvegija yra viena iš šalių, kuri atvira bendradarbiavimui klimato kaitos švelninimo srityje ir Lietuva čia gali rasti naudingos patirties. Tarptautinio projekto „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“ apimtyje birželio 26 – 29 d. Norvegijoje viešėjo dešimties Lietuvos savivaldybių atstovų delegacija. Susitikimus organizavo VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra, o projektas finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietinės ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“. Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo srityje. Projekto partneriai – Norvegijos vietos bei regioninės valdžios institucijų asociacija (KS), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Kauno regioninė energetikos agentūra (KREA).
Lietuvos delegacija, kurią daugiausiai sudarė savivaldybių ekologai ir aplinkosaugos specialistai Dovilė Giedraitienė (Alytaus r.), Virgilijus Pruskas (Elektrėnų sav.), Jurga Pakrosnienė (Kauno m.), Rūta Svečiulienė (Kauno r.), Juozas Vitukynas (Kazlų Rūdos sav.), Kazimiera Klabienė (Pakruojo r.), Drąsutė Baliūnienė (Pasvalio r.), Vesta Andrijauskienė (Rietavo sav.), Martynas Šlėderis (Šakių r.) ir Darius Bunikis (Vilkaviškio r.) lankėsi pažangiausiai besitvarkančiose Norvegijos savivaldybėse ir domėjosi įgyvendinamomis priemonėmis. Pažymėtina, kad šalia Oslo esanti Barum savivaldybė funkcionaliai, kompleksiškai ir originaliai sprendžia klimato kaitos švelninimo bei savivaldybės plėtros klausimus.
Barum savivaldybės iniciatyva buvusio oro uosto teritorijoje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai bei rekreacijai skirtos zonos, pritaikytos paviršinio lietaus vandens surinkimui, o socialinio komplekso įrengimas bei energetiškai „pasyvių“ pastatų projektavimas paskatino gyventojų didėjimą šioje savivaldybėje. Barum savivaldybės vystymo skyriaus atstovė Liv Eva Wiederswang pabrėžė, kad planuojamas gyventojų didėjimas susijęs su patogiu susisiekimu su Oslo centru. Prieš statant naujus namus ir įsikuriant naujiems gyventojams, į šią vietovę bus nutiesta metro linijos atšaka. Lietuvos delegacija dviračiais apžiūrėjo teritoriją ir įvertino čia įdiegtas priemones dėl klimato kaitos pasekmių švelninimo.
Ypatingo Lietuvos delegacijos narių dėmesio sulaukė apsilankymas Fredrikstado savivaldybėje, kuri 2017 metais išrinkta geriausia darnaus urbanistinio planavimo ir diegimo srityje. Savivaldybės atstovai mielai pasidalino savo mintimis apie klimato kaitos situaciją regione, savivaldybėje. Dėl smarkių liūčių ir potvynių kasmet vis daugiau nuostolių patiria gyventojai bei infrastruktūros objektai (nukenčia keliai, gatvės, geležinkeliai). Kaip istorinė patirtis paminėta stipriausia liūtis 2008 metais, kai per 4 valandas iškrito 80 mm kritulių – tada padaryta žala siekė apie 5 mln. eurų. Siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius, savivaldybėje sukurti liūčių vandens tvarkymo planai, o taip pat vandens bei nuotėkų, miesto centro ir savivaldybės bendrieji planai, kurių įgyvendinimui yra numatytos ženklios lėšos.
Miesto savivaldybė imasi efektyvių žingsnių dėl aplinkos tausojimo ir siekia pagerinti oro kokybę centre. Miesto aikštes ir skverus, kur ilgą laiką buvo automobilių stovėjimo aikštelės, paverčia rekreacijos zonomis, žaliomis erdvėmis ar kitaip pritaiko miestiečių poreikiams. Automobilininkai nelieka nuskriausti – jiems įrengiamos erdvios ir patogios stovėjimo aikštelės miesto pakraščiuose, kur jie palikę savo automobilius viešuoju transportu ar dviračiais keliauja į centrą. Tam tikslui puikiai tarnauja savivaldybės visiškai išlaikomas keltas, jungiantis pagrindinę miesto dalį ir senamiestį. Dėl šio palengvinimo, mieste sumažėjo oro tarša ir automobilių skaičius, pradingo automobilių spūstys tilto prieigose. Kartu su praktiniais sprendimais miestiečiams, kuriami miesto patrauklumo planai. Vienas iš įdomiausių sprendimų – atverti per miestą tekantį Veum upelį, kuriam anksčiau buvo nutiestas specialus kanalas po žeme. Kaip tai atrodytų realybėje, vaizduoja žemiau pateikiama iliustracija.
Tikime, kad mokomasis Lietuvos savivaldybių aplinkos ir ekologijos specialistų vizitas Norvegijos savivaldybėse ir pažintis su konkrečiais teritorijų planavimo ir infrastruktūros sprendimais, nebus trumpalaikė akcija – rugsėjį pakviesime savivaldybių specialistus tęsti pažintį su Norvegijos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo sprendimais, o taip pat susipažinti su Lietuvos ir Norvegijos ekspertų parengtomis Gairėmis Lietuvos savivaldai. Mokymai planuojami Alytuje, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
