Knyga – žmogaus sielos atodanga
„Jeigu esi nelaimingas, tada net mėnulis tave erzina, sentimentalūs dalykai kelia pasibjaurėjimą, o muzika trukdo. Kai viduje esi ramus ir centruotas, triukšmas tampa muzika, debesys atrodo magiški, o lietus – skaidri meilė“, – rašė Indijos dvasinis lyderis Šri Šri Ravi Šankaras. Iš tiesų vakar Dusetose (Zarasų raj.) visą dieną smarkiai lijo… Dusetiškiai kalbėjo: „paliūtė“, tačiau, nepaisant jos, gausiai rinkosi į Marijos Atkočiūnaitės – Varenbergienės knygos „Esu“ sutiktuves. Laimingiems žmonėms lietus visiškai netrukdė… Atrodo, jis buvo reikalingas tam, kad labiau išryškėtų sielos šviesos atodanga.
Marija Atkočiūnaitė- Varenbegienė akcentavo, kad „viskas, ką sudėjau – apie save rašiau“. Ši vienintelė išleista autorės knyga – tarsi mažytis Jos nugyventų metų žinynas. Beveik visą jos gyvenimo esmę sutalpina eilėraštis „Esu“.
Renginio vedėjas Zarasų krašto poetas, literatas Vasilijus Trusovas, nors ir užsiminęs, kad nedrąsu kitoje aplinkoje „suausti knygos sutiktuvių audeklą“, tačiau profesionaliai pateikdamas literatūrologines išvadas, o kartu ir kalbindamas autorę, visus, susirinkusius į renginį, vedė ne tik taurios poezijos lobynų link, atskleisdamas subtiliausius autorės sielos virpesius, įprasmindamas kiekvieno pasirinkto žodžio, net asmens svarbą, bet ir įtaigiai pakuždėdamas, jog Marijos eilėraščių klodai tikrai esti daug gilesni, nei mums pasirodo iš pirmo žvilgsnio.
Pasak literato V.Trusovo, knygos ir eilėraščio pavadinimas „Esu“ – talpus ir prasmingas žodis, įprasminantis mūsų buvimą ČIA ir DABAR. Tačiau poetiniame tekste šio veiksmažodžio prasmė gilesnė – ji intriguoja skaitytoją ir atveria ne tik knygos erdvę, bet ir Būties pilnatvę, atskleisdama: koks buvau, kokie pokyčiai metų vagose… Todėl „šiandien Marijos knyga atėjo į Jūsų rankas, ant Jūsų stalo, į Jūsų širdis“. Nors įvardis „aš“ suteikia asmeniškumo, tačiau juo paženklintos Esaties erdvės vėl leidžia grįžti į Vaikystę…
Laima Gorpinič, renginio vedėja, skaičiusi eilėraščius, puikiai atskleidė visiems poetinio žodžio žavesį: įtaigiai nuskambėję posmai atvėrė dar platesnę kompozicinę ir prasminę erdvę, kurioje ryškėja vaizdiniai – jų svarba, sakralumas, įprasminimas: „esu graži / Raukšlių dabintu veidu“, „prie lūpų/ Meilės bučiniai sustingę, o džiaugsmo raukšlės – / jos taip pat šalia“, nes „Tiek daug gyvenimo/ Ženklų turiu“. Kitaip supleveno eilėraščių dvasia, paliesdama poezijos gerbėjų širdis, įnešdama naujų prasmių pojūčius.
Daug gražių padėkos žodžių Marija Atkočiūnaitė- Varenbergienė skyrė buvusiam bendradarbiui Tobijui JAFETUI, išgyvenusiam Kauno geto sunkumus, tauriam ir šviesiam Žmogui, paskatinusiam išleisti knygą ir parėmusiam jos leidybą, tačiau… sulaukti nebespėjusiam… Iš tiesų ši knyga – tai išsipildžiusi svajonė, kad anūkai ir proanūkiai suprastų, jog ir jų močiutė gyveno – svajojo ir mylėjo. Čia yra ir eilėraščių, skirtų Mamai, Tėvui, anūkei Laurai, poetams P.Širviui ir A.Vienažindžiui, bendradarbiui Tobijui Jafetui.
Knygoje – 5 skirsniai: kurie labiau padeda suprasti Marijos Varenbegienės sielos slėpinius – lyg metraštis, savotiškai atspindintis kiekvieno laikmečio prisiminimų svarbą, turintis išliekamąją vertę. Ir nors pati autorė – jau garbingo amžiaus, tačiau eilėraštis „Tėvelio dovana“, skirtas TĖVUI, grįžusiam iš Sibiro, negalėjo palikti abejingų, supratus, kodėl „už šitą dovaną/ Nebus brangesnės/ Niekada“.
Knygą puošia dusetiškės menininkės Vilijos Visockienės karpiniai, kurie atskleidžia begalinį artumą, sielų žydėjimą, gyvasties – tarsi sapno – trapumą ir skirtybių bendrystę. Karpiniai pagilina eilėraščio įspūdį – rodos, praplečia net sielos erdves ar sustabdo šuoliuojantį laiką. Juose gali įžvelgti neišsemiamų liaudies motyvų iš dainų ir pasakų pasaulio, šviesos ir vilties pajautimą, kalbantį per simbolius. Dviems kūrybinėms dvasioms (eilėraščio ir karpinio) susiliejus – padvelkia nepakartojama šiluma, jau pažintu suvokimu: ESU.
Knygoje šviesi sakralumo erdvė: rožinis, malda, Viešpats, poteriai, tikėjimas, kryžius, siela, Amžinybė… Viskas čia jautru ir gyva, brangu, nes tikra – viskas rašyta ir išgirsta širdim.. Todėl ir gyvenimo sakiniai, ir skaidri malda, ir kasdieniška Būtis susilieja į vieną nedalomą Visumą. Viskas – praėję metai ir prisiminimais virtusi praeitis – susilydo į vieną šviesą: „ESU“. (10 šios knygos egzempliorių paskirta JAV lietuviams, kad pasigrožėtų puikia knygų leidyba Lietuvoje; knyga pasiekė ir Judaistikos biblioteką (Izraelis). Todėl išskirtinė padėka nuostabiai maketuotojai Rimai Simanavičienei. Anot autorės, tikrai nesitikėjusi, kad knyga bus tokia graži, todėl labai nuoširdžiai nuskambėjo tądien atskleista paslaptis: tebesvajojanti parašyti … dar vieną knygą „apie savo Tėvelių gyvenimą, kuris buvo labai sudėtingas“.
O paskui… Nenusižengiant gražioms „atgaiviečių“ tradicijoms: knygos su autografais – visoms draugėms…
Sveikinimai ir linkėjimai liejosi lyg iš gausybės rago:
Dusetų Švč. Trejybės parapijos kunigas klebonas kanaunininkas Stanislovas KRUMPLIAUSKAS, remdamasis Biblijos motyvais, pažymėjo, jog Marija gyvena ne tik sau, bet ir kitiems: visada galima kreiptis į Ją pagalbos. Dievas leidžia pajusti Jos sielos gerumą, išryškindamas dieviškumą – meilę žmogui.
Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariai: Rimantas JUREVIČIUS, Kęstutis STANKEVIČIUS, Violeta BARISEVIČIENĖ, Ts-Lkd Zarasų skyriaus pirmininkė Vaida LAZDAUSKIENĖ, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka pirmininkė Aldona ŽILIUKIENĖ, Dusetų bibliotekos vedėja Elena GAIŽIUVIENĖ, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė KARLIENĖ, giminės, draugai, kaimynai – dėkodami už knygą, linkėjo kūrybos, sveikatos ir kad netrumpėtų „siūlas rožinio“… Dailininkas Romualdas PUČEKAS sakė, jog tikisi dalyvauti dar ne viename projekte kartu su Marija, todėl linkėjo, kad niekada nepritrūktų kūnui ir sielai lietuviškos duonos, pažymėdamas, kad ši knyga – tai žmogaus sielos atodanga…
Atodanga susiformuoja ten, kur tekantis vanduo ar kiti geologiniai procesai atveria Žemės paviršiuje uolienų ar nuogulų sluoksnius, leisdamas stebėti jų struktūrą. Marijos Atkočiūnaitės – Varenbergienės knyga mums visiems atvėrė žmogaus sielą: atodangoje ryškėja džiaugsmo, ilgesio ir meilės raukšlės, ašarų vagelės, skausmo, netekčių, laukimų, praradimų ženklai…
Tu sakai: ESU. Mes sakome – BŪKITE: Būkite ir Švieskite, nes šiandien lietus išplovė visas niūrias spalvas…
