Knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ pristatymas

Paskutinę lapkričio dieną Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka sukvietė bendruomenę į panevėžietės žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?” pristatymą.

Žurnalistė per 15 darbo ir draugystės metų pažino aktorę, režisierę ir scenaristę iš arti, parašė keturias didžiulio populiarumo sulaukusias knygas – „Perpetuum mobile“, „Post scriptum“, „Dialogai su savimi“ ir naujausią – „15 metų su Galina Dauguvietyte Kas liko nutylėta?“. Tad nenuostabu, kad yra vadinama Galinos Dauguvietytės biografe.

I. Liutkevičienė teigė nesitikėjusi, kad šiame mieste G. Dauguvietytė taip mylima, jos ilgesys sukviečia sausakimšas sales. Pradėdama renginį ji paprašė tylos minute pagerbti režisierę.

Susirinkusieji galėjo iš pirmų lūpų išgirsti viešnios pasakojimus apie G. Dauguvietytę, pamatyti niekur iki šiol nedemonstruotas archyvines jos ir šeimynykščių – senelio, tėčio su abejomis žmonomis, netikrų seserų su vaikais – nuotraukas. Jų fone skambėjo Galinos balso įrašas, kuriame ji aptaria besikeičiančius laikus ir madas.

„Manęs dažnai klausia, kam reikėjo 4-os knygos. Jau trys parašytos, rodos viskas išpasakota..?“. Tačiau paskutinioji – tikroji Galinos biografija, apie tokią ją, kokios ne kiekvienam buvo lemta pažinti“ – sakė autorė.

Netrukus pasipylė šmaikštūs pasakojimai, papildyti dar nežinomomis detalėmis apie režisierės gyvenimą. Biografė atskleidė, kaip Galina rūpinosi savo figūra, mėgo puoštis, skaityti istorines ir biografines knygas, ir … rūkyti „Prima“ cigaretes.  I. Liutkevičienė pasakojo ir apie tai, kad ji laikė vyro urną spintelėje prie lovos, o jos tėtis režisierius Borisas Dauguvietis buvo jai autoritetas, ir kad ne viskas, ką Galina pasakodavo televizijos laidose, buvo tiesa. „Ji mėgo dalykus pagražinti, paaštrinti. Ir daug kas ant to kabliuko pakibdavo! Ne viską reikėjo priimti už gryną pinigą. Juk ji buvo aktorė“, – šypsojosi vakaro viešnia.

Knygos autorė prisiminė ir G. Dauguvietytės „aštrų“ liežuvį. „Kai mes bendravome, daugiausia režisierė juokavo apie mano pilną figūrą. Kartą yra pasakiusi, kad mano veidas visuomet dailiai, jaunatviškai atrodys, nes veido oda apsitempusi ant veido lašinių. Arba, paskambinusi į namus, ir neradusi, paklausė mano vyro, ką šis veikia. Tas atsakęs, kad verda sriubą. Tuomet tarusi: „tu ne sriubą virk, o eik durų platinti“. Net pačiam prezidentui A. Brazauskui su žmona yra iš peties rėžusi, kad ji žinanti, jog Kristina skaniai gamina, tačiau reikia ramintis, nes Algirdas jau į žmogų nebepanašus“, – prisiminimais dalinosi I. Liutkevičienė.

Renginio metu išgirdome dar daug įdomių detalių apie netikras Galinos seseris, jos  80 metų saugotus leopardo kailinius ir kitų faktų, anekdotinių situacijų.

Žurnalistė pasidalino ir paskutiniu G. Dauguvietytės noru. Pirmiausia, moteris norėjusi, kad jos pelenus išpiltų į Nemunėlį, tačiau persigalvojo, nes ji, – mat ne kokia turistė, jog keliautų  upeliu nežinia kur… Galiausiai apsisprendė, jog amžino poilsio turi atgulti Dauguviečiuose – savo gimtinėje. Jos valia buvo įvykdyta – palaikai ilsisi po tėčio sodintu klevu.

Knygos pristatymas buvo atviras, ryškus, atspindintis G. Dauguvietytės asmenybę.

Po susitikimo dalyviai nepraleido progos įsigyti pristatytą leidinį. Nenuostabu, kad po įdomaus autorės pasakojimo visos knygos buvo išgraibstytas.

Na, o visus, kurie norėtų paskaityti I. Liutkevičienės knygą „15 matų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ kviečiame apsilankyti miesto bibliotekose.