Ko pandemija nepajėgė atimti iš Panevėžio rajono bendruomenių?
Apie Panevėžio rajono bendruomenes, jų veiklą ir pasiekimus, apie tai, ko iš ši rajono gyventojų nepajėgė atimti pandemija, kalbamės su Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininke Odeta Baltramiejūniene.
Panevėžio rajonas vienas tų, kuriame gausu kaimo bendruomenių. Jūsų manymu, nuo ko priklauso žmonių būrimasis į bendruomenes ir kokią įtaką tam turi savivaldybė?
Bendruomenės kuriasi skatinamos bendrų, vienoje teritorijoje gyvenančių žmonių, poreikių, interesų ir vertybių. Kiekviena rajono bendruomenė turi savų tikslų. Vienas sieja siekis gražinti savo kraštą, įamžinti ir puoselėti tradicijas, kitas – kurti viešąsias erdves, turtinti materialinę bazę, šviesti bendruomenės narius, ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, skatinti sveiką gyvenimo būdą, organizuoti vaikų ir jaunimo užimtumą, renginius ar išvykas.
Panevėžio rajono savivaldybė itin glaudžiai bendradarbiauja su rajono bendruomenėmis, domisi jų veikla, dalyvauja renginiuose, susitikimuose, skatina ir palaiko įvairias iniciatyvas, skiria finansavimą.
Kiekviena bendruomenė turtinga savo žmonėmis. Kokiais žmonėmis (menininkais, muzikantais, dainininkais, geromis šeimininkėmis ir pan.) turtingos rajono bendruomenės? Gal galite paminėti vieną kitą, paminėti jų darbus.
Panevėžio rajono bendruomenės ypatingai turtingos aktyviais, kūrybingais, sumaniais, darbščiais, savo kraštą mylinčiais žmonėmis. Kiekvienoje bendruomenėje rastume tokių žmonių. Lankydamasi šventėse, susitikimuose pastebėjau, kad visos bendruomenės turi gražiai dainuojančių, skaniai gaminančių, smagiai šokančių žmonių.
Miežiškius garsina medžio drožėjas Eduardas Titas, Velžio kraštą – kalvis Saulius Kronis, Krekenavos seniūnijos bendruomenių žmonės skaniausiai kepa duoną, Geležiuose gyvena šauniausios šeimininkės, kurios 2020 m. tapo konkurso „Gardu, kaip du medu“ nugalėtojomis, Paįstrio bendruomenių žmonės stebino kalėdiniais renginiais, dekoracijomis, Pažagienių bendruomenės pirmininkė Elena Stanienė puiki lyderė, su valdybos narių pagalba kurianti bendruomeninį verslą, Ėriškių kaimo bendruomenės žmonės vasarą visus stebina nuotaikingomis ir azartiškomis Drakonų valčių varžybomis, Smilgiuose gyvena aplinkos grožį kuriantys ir puoselėjantys žmonės, jie 2020 m. laimėjo „Žydinčio kaimo“ konkurse, Vadoklių kraštą savo pasakojimais garsina pasakorius Dovydas Butkus.
Tikiu, kad visos bendruomenės turtingos gabiais, išskirtinius talentus turinčiais žmonėmis, tik gaila, kad dėl šalį sukausčiusios pandemijos praėjusiais metais negalėjau aplankyti visų bendruomenių ir susipažinti su ten gyvenančiais žmonėmis.
Nors praėję, kaip beje ir prasidėję šie metai, nėra palankūs renginiams, susitikimams, bet, manau, bendruomenių veiklos nesustabdė. Tad kokius projektus per praėjusius metus rajono bendruomenėms pavyko įgyvendinti?
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl 2020 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai vykdyti paraiškas pateikė keturiolika Panevėžio rajono bendruomenių, dešimt gavo veiklų finansavimą. Berniūnų ir Trakiškio bendruomenės stiprino materialinę bazę – įsigijo garso, vaizdo ir buitinę techniką. Pažagienių kaimo bendruomenė „Savas“ ir Daukniūnų bendruomenė projekto lėšomis tvarkė viešąsias erdves, pritaikė jas bendruomenės narių poreikiams – įrengė lauko treniruoklius, lauko sceną, įsigijo vejapjovę. Pagal trečiąją veiklos sritį „Bendruomeniškumo skatinimas ir tradicinių renginių organizavimas“ finansavimą gavo ir veiklas organizavo bendruomenės centras „Vaivadai“, bendruomenė „Upytės žemė“, Sujetų bendruomenės centras „Liepa“, Miežiškių, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenės.
Panevėžio rajono savivaldybė skatina bendruomeninių veiklų organizavimą ir skiria joms finansavimą.
Paraiškas „Kaimo bendruomenių, religinių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų programų rėmimui“ pateikė ir lėšas įsisavino penkiasdešimt rajono bendruomenių.
Net penkiolika bendruomenių pateikė savo idėjas Panevėžio rajono savivaldybei dėl viešųjų erdvių infrastruktūros gerinimo ir patrauklumo didinimo.
Daugiausia rajono gyventojų balsų sulaukė ir finansavimą gavo Bernatonių kaimo bendruomenė – viešosios erdvės Sanžilės pakrantėje, skirtos poilsiui, laisvalaikiui ir rekreacijai, įrengimui, Liūdynės kaimo bendruomenė – vaikų žaidimų aikštelės įrengimui, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenė – Juodžio ežero maudymvietės ir poilsio zonos sutvarkymui.
Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga 2020 metais tęsė projektą „Panevėžio rajono bendruomenių tradicijų puoselėjimas per aktyvią kultūrinę veiklą“, kurio metu buvo suorganizuotas bendruomenių sąskrydis Šilagalio kaime.
Panevėžio rajono bendruomenės 2020 m. dalyvavo nacionaliniuose ir rajono organizuojamuose konkursuose. Metų pradžioje Žemės ūkio ministerijos inicijuotame konkurse „Krašto auksas“ apdovanotos Panevėžio rajono kaimo bendruomenė „Pažagieniai“ už projektą „Mobilus SPA“ ir Ėriškių kaimo bendruomenė už projektą „Vienybėje jėga“. Panevėžio rajono Tiltagalių kaimo bendruomenės teikta paraiška Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamam konkursui „Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2021“ taip pat sulaukė įvertinimo – Tiltagaliai paskelbti 2021 metų Lietuvos mažąja kultūros sostine Panevėžio apskrityje.
Mykolo Romerio universiteto ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoto respublikinio bendruomenių konkurso nominacija „Sveiką gyvenseną propaguojanti vietos bendruomenė“ įteikta Panevėžio rajono gyventojų bendruomenei „Upytės žemė“.
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ bendruomenių įtinklinimo projekto konkurso nugalėtojais tapo Panevėžio rajono kaimo bendruomenė „Pažagieniai“ ir Panevėžio rajono Bernatonių bendruomenė. Bendruomenės aktyviai dalyvavo ir Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos organizuojamuose konkursuose.
Sąskrydžio metu buvo paskelbti konkurso „Žydintis kaimas“ nugalėtojai, tai Smilgių bendruomenė „Bitė“, Vadoklių ir Mikėnų, Berčiūnų kaimo bendruomenės, gražiai savo gyvenamosios vietovės aplinką tvarko ir kitos konkurse dalyvavusios Uliūnų, Paliūniškio, Vaivadų, Linkaučių, „Naujasis Velžys“ bendruomenės. Ataskaitinio bendruomenių sąjungos susirinkimo metu bus paskelbti konkursų „Mūsų kaimo šviesuolis 2020“ ir foto nuotraukų konkurso „Mūsų kaimo amatai“ nugalėtojai.
Kas didžiausią paramą teikia bendruomenėms?
Žiūrint apie kokią paramą kalbama. Jei apie finansinę – vienareikšmiškai Panevėžio rajono savivaldybė. Jei apie pagalbą ruošiant ir teikiant projektines paraiškas – tai Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kolektyvas. Jei kalbama apie socialinę, emocinę pagalbą, tuomet galėčiau teigti, kad tokios pagalbos sulaukiame iš šalia esančių žmonių, bendraminčių, kolegų.
Pandemija tikriausiai atskleidė ir kitą bendruomeniškumo pusę – tarpusavio pagalbą?
Pandemija sustabdė viską, ji tarsi šaltis sustingdė begalę bendruomeninių veiklų, tačiau padėti savo artimui, aplankyti ir bent iš toli pamojuoti ar pakalbinti vienišus senelius – to atimti iš bendruomeniečių ji nepajėgė. Prieš pat šv. Kalėdas, bendradarbiaudami su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriais, bendruomenių lyderiai lankė ir beldėsi į Panevėžio rajono senjorų duris, kalbino, domėjosi jų kasdieniniu gyvenimu, emocijomis. Mažos dovanėlės atneštos lauktuvių, dėmesys ir rūpestis sušildė senolių namus ir širdis.
Panevėžio rajono gyventojų bendruomenės centro „Šuoja“ pirmininkė Danutė Kelpšaitė karantino metu kartu su valdybos nariais iš surinktų bendruomenės nario mokesčio lėšų nupirko vienkartines medicinines kaukes bei dezinfekcinio skysčio ir išdalijo visiems kaimo gyventojams, kad esant poreikiui jie būtų apsirūpinę reikalingomis priemonėmis. Danutė patarė be būtino reikalo nevykti iš namų. Už šią iniciatyvą Panevėžio rajono gyventojų bendruomenės centrui „Šuoja“ įteikta buvusios vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašūnienės padėka už pilietiškumą 2020 metais sprendžiant su COVID-19 pandemija susijusias problemas.
Teigiama, kad bendruomenės yra labiau reikalingos artėjantiems prie 40 ir vyresniems žmonėms, kurie save labiau išreiškia būdami grupėje? Kiek tiesos šiame teiginyje? Kaip sekasi pritraukti į bendruomenišką veiklą jaunus žmones?
Tiesos Jūsų teiginyje yra. Jauni žmonės mokosi, kuria šeimas, buitį, augina vaikus. Jie yra įsisukę į savo gyvenimo rutiną. Turime suprasti juos ir jiems tuo metu pagelbėti. Artėjantys prie 40-ies turi daugiau laisvo laiko, vaikai savarankiškesni, buitis jau sukurta. Ateina laikas patenkinti savo socialinius, bendravimo, savirealizacijos poreikius – kurti kažką ne tik sau, savo šeimai, bet ir bendruomenei.
Stengiuosi kiek galima daugiau bendrauti su bendruomeniečiais, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, patarti, padėti. Jaučiu, kad rajono bendruomenėse atsiranda jaunų, iniciatyvių žmonių, manau, jiems labiausiai reikia lyderių supratimo, padrąsinimo, palaikymo, atsakomybės pasidalijimo. Tik įsileisdami ir dalindamiesi atsakomybėmis pritrauksime jaunus, veržlius, kupinus idėjų jaunus žmones.
Nors apie regioninę politiką kalba kiekviena šalies Vyriausybė, bet regionai vis dar menksta. Jūsų manymu, ko reikia, kad pradėtų suktis atvirkščias procesas? O gal neįmanoma ir nereikalinga?
Socialinė atskirtis, gyventojų skaičiaus mažėjimas, kai iš mažesnių rajonų gyventojai migruoja į sostinę ar net užsienį – stabdo ekonomiką, didina atskirtį tarp regionų. Paskutiniu metu vis girdima, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais grįžta į Lietuvą, kuriasi ne tik didžiuosiuose miestuose, tačiau ir kaimuose. Mes visi, nacionaliniu, savivaldybės vietos bendruomenių mastu, privalome bendradarbiauti ir kurti patrauklią, palankią aplinką, užtikrinti viešąsias paslaugas, kad grįžę galėtų įsitvirtinti ir likti, o esantys – neemigruotų. Valdžios atstovai turėtų labiau įsiklausyti į gyventojų poreikius, įtraukti juos į procesų kūrimą, įgalinti veikti – tuomet kiekvienas jaus atsakomybę už priimamus sprendimus ir jausis savo krašto kūrėju.
Kalbant apie regionus labai dažnai, kaip panacėja, minimas darbo vietų kūrimas? Ar tai tikrai padėtų gaivinti regionus?
Manau taip. Kiekvienas žmogus privalo turėti darbą, tik tuomet jis jausis laimingu ir pilnaverčiu piliečiu. Kuo daugiau darbo vietų regione, tuo daugiau dirbančių, laimingų žmonių, kurie kuria pridėtinę vertę, kelia ekonomiką. Regionas, kad ir kurioje šalies dalyje jis bebūtų, privalo kurti patrauklias ir konkurencingas darbo sąlygas savo gyventojui ir siekti, kad išsilavinę, kūrybingi, gabūs ir sumanūs žmonės liktų tame krašte.
Vadovauti bendruomenei – nelengva užduotis. Kokių savybių reikia bendruomenės pirmininkui, kad bendruomenė sėkmingai veiktų, būtų sutelkta ir bendruomeniška?
Bendruomenės pirmininkas – tai lyderis, kuris geba įsiklausyti į kitų nuomonę, yra aktyvus, žingeidus, lankstus, gebantis įtraukti ir apjungti bendruomenės žmones bendrai veiklai. Jis motyvuoja, dalinasi atsakomybėmis, pasitiki ir tiki, kad veikiant darniai ir bendrai sprendžiant problemas galima pasiekti daug daugiau.
Sėkmingai veikiančioje bendruomenėje atsižvelgiama į gyventojų nuomonę, siekiama įtraukti į veiklas visus bendruomenės narius, glaudžiai bendradarbiaujama tarpusavyje ir su gyvenvietėje veikiančiomis institucijomis. Reikėtų nepamiršti, kad vienas žmogus bendruomenėje nieko nepakeis ir nepasieks. Tik susitelkus bendrai veiklai galimi sėkmingi rezultatai.
Lietuvoje bendruomenių kūrimosi pradžioje buvo tam tikro susipriešinimo. Vienur buvo nesutariame su kultūros darbuotojais, kitur – tarpusavyje. Jūsų pastebėjimu, ar jau išaugome iš tų vaikiškų įnorių ir kas labiausiai padėjo?
Negaliu kalbėti apie bendruomenių kūrimosi pradžią ir santykius su kitomis institucijomis, kadangi toje veikloje pati asmeniškai nedalyvavau. Šiuo metu galime pastebėti labiau teigiamus tarpinstitucinius bendradarbiavimo santykius, nei neigiamus. Kaip pavyzdžius galiu pateikti puikiai organizuotą Ėriškių kultūros centro projektą „Gardu, kaip du medu“, kuriame didžioji dalis dalyvių buvo rajono bendruomenės, Upytės tradicinių amatų centro organizuojamoje Valstybės dienos šventėje taipogi dalyvauja viso rajono bendruomenių atstovai. 2020 m. Šilagalio kultūros centras organizavo Panevėžio rajono bendruomenių sąskrydį.
Teikiant projektines paraiškas su bendruomenėmis bendradarbiauja švietimo įstaigos, bibliotekos. Sprendžiant socialines, gyvenviečių gerinimo problemas seniūnijos atsižvelgia į vietos bendruomenės poreikius ir nuomonę. Apibendrindama galėčiau teigti, kad bendruomenių ir vietos institucijų tarpusavio sąveika darni, pastovi, skleidžianti pasitikėjimą.
Kokie darbai laukia šiais metais Panevėžio rajono bendruomenių?
Tikiuosi, kad jau šiais metais bus suvaldytas ir nugalėtas, pasaulį sukaustęs COVID-19 virusas, o visos rajono bendruomenės galės aktyviai tęsti savo pradėtas veiklas. Jų vykdomi projektai prisidės prie bendruomenės narių aktyvinimo, socialinių kaimo žmonių problemų sprendimo, užimtumo didinimo, krašto tradicijų puoselėjimo, gyvenamosios aplinkos priežiūros ir tvarkymo.
O kuo pati labiausiai galite pasidžiaugti?
Šiais metais teko susipažinti su žmonėmis, kurie savo darbu puošia ir turtina mūsų kraštą. Jų degančios akys, neskaičiuojamos savanoriško darbo valandos, gebėjimas prisitaikyti, džiaugtis net mažiausiais dalykais, išgirsti kiekvieną šalia esantį, atsidavimas ir galėjimas, ilgiausias valandas, didžiuojantis, pasakoti apie savo kraštą – tai vertybė, kurią man padovanojo likimas. Džiaugiuosi galėdama tai patirti.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
