Ko Trumpas ieško Grenlandijoje?
Neseniai pareiškęs apie planus perimti Danijos kontroliuojamą Grenlandijos salą, neatmetant net ekonominės ar karinės jėgos panaudojimo, pažadą „padaryti Ameriką vėl didžia“ išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi vykdyti iš peties, oficialiai dar net nepradėjęs eiti pareigų.
Nors D. Trumpo planai iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, valdyti Panamos kanalą ir net prie JAV prisijungti Kanadą gali šokiruoti ir iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kliedesių kamuojamo susireikšminusio diktatoriaus pareiškimai, tokia jo retorika vis dėlto leidžia gana aiškiai identifikuoti JAV nacionalinius interesus globalios geopolitinės konkurencijos akivaizdoje.
Pasauliui sparčiai pereinant prie pažangiųjų technologijų, valstybėms reikalingos specifinės, kritinės svarbos žaliavos, kurių atsargų klodų gausu Grenlandijoje ir apskritai visame Arkties regione. Tačiau šiuo audringu geopolitinės įtampos laikotarpiu Arktis tampa ne mažiau svarbi ir karinės galios bei saugumo aspektu.
Sustiprintų JAV karinę galią
Grenlandijos padėtis karinio saugumo atžvilgiu JAV yra strategiškai svarbi dėl saloje esančios Pituffiko kosmoso bazės, kuri, be kosmoso stebėjimų, atlieka ir ypatingai svarbią Rusijos raketų paleidimo stebėjimo bei išankstinio įspėjimo apie antpuolius funkciją.
Potencialus bazės išplėtimas suteiktų reikšmingų geopolitinių pranašumų ir sustiprintų JAV karinę galią, atveriant daugiau galimybių stebėti potencialų Rusijos raketų judėjimą ir karinių laivų manevrus Arkties vandenyne.
Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, jai taikomų sankcijų ir tarptautinės izoliacijos, pastaruoju metu sustiprėjo Kremliaus bendradarbiavimas su Kinija. Dar praeitų metų rudenį JAV vyriausiasis ambasadorius Arkties reikalams Michaelas Sfraga pažymėjo, jog pastarojo meto Maskvos ir Pekino karinio bendradarbiavimo regione „dažnumas ir sudėtingumas siunčia susirūpinimą keliančių signalų“. Nerimą keliančių signalų pavyzdžiais ambasadorius tąkart įvardijo bendrus Rusijos ir Kinijos bombonešių skrydžius prie Aliaskos krantų ir bendrus pakrančių apsaugos laivų manevrus ties Beringo sąsiauriu.
Arkties svarbą Jungtinėms Valstijoms demonstruoja ir tai, jog 2024 metų gruodį, pirmą kartą per pusšimtį metų, buvo paskelbta apie naujo sunkiojo pakrantės apsaugos ledlaužio statybą. Nepaisant statybų vėlavimo ir virtinės techninių sunkumų, planuojama ir daugiau tokio tipo laivų. Šiuo metu JAV laivynas disponuoja tik vienu senstančiu, todėl vis sunkiau techniškai prižiūrimu sunkiuoju ledlaužiu; Amerika šioje srityje gerokai atsilieka nuo Kinijos ir Rusijos.
Kuo čia dėta klimato kaita?
Pasaulyje sparčiai augant geopolitinei įtampai, globalių varžovių – JAV, Kinijos, Rusijos ir Europos Sąjungos – dėmesys į Arktį krypsta dar ir todėl, jog dėl klimato kaitos poliarinis ledas sparčiai tirpsta, kas savo ruožtu sudaro galimybes rastis naujiems laivybos maršrutams ir lengviau išgauti energijos išteklius bei kritinės svarbos žaliavas. Kaip prognozuoja Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, jau iki šimtmečio vidurio Arkties vandenynas liks praktiškai be ledo dangos.
Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos duomenimis, 2023 metais Grenlandijos ledynai neteko 80 gigatonų vandens – per sekundę salos ledynai netenka maždaug olimpinio dydžio baseino vandens, o toks spartus ledo tirpimas atveria naujų galimybių iškastinio kuro ir kritinių žaliavų gavybai, žvejybai, karinių bazių plėtrai ir kt.
Sparčiai vystantis pažangiosioms technologijoms, Grenlandija globalių galios varžybų objektu tampa dėl šių technologijų gamybai reikalingų kritinių žaliavų, kurių klodai tampa lengviau pasiekiami dėl Arktyje sparčiai tirpstančio ledo. Pasaulyje egzistuojant ribotai kritinių žaliavų pasiūlai, o kai kurių iš jų paklausai augant eksponentiškai, prieigą prie jų kontroliuojančios valstybės įgauna milžiniškų pranašumų geopolitinės konkurencijos arenoje.
Neseniai pasirodė pranešimai, jog pernai, t.y., dar iki D. Trumpo plano perimti salos kontrolę, JAV ir Danijos pareigūnai spaudė didžiausio Grenlandijos retųjų žemės elementų telkinio vystytoją, kad šis jo neparduotų su Kinija susijusioms kompanijoms, kol galiausiai projektas buvo parduotas JAV korporacijai.
Grenlandijoje gausu strateginės svarbos resursų, tokių kaip baterijų gamyboje naudojamas litis ar retieji žemės elementai, be kurių neapsieinama gaminant kompiuterius, išmaniuosius telefonus, elektromobilius ir daugelį kitų šiuolaikinių prietaisų. Pagal retųjų žemės elementų atsargas Grenlandija patenka į pasaulio lyderių dešimtuką – salos retųjų žemės elementų atsargos sudaro apie 1,5 mln. tonų, kas maždaug prilygsta JAV turimoms atsargoms. Grenlandija galėtų patenkinti apie 25 proc. globalios paklausos.
Bet kokia kaina pirmauti galios varžybose
Nenuostabu, jog bet kokia kaina pirmauti globaliose galios varžybose ir „Ameriką vėl padaryti didžia“ siekiančio D. Trumpo dėmesį Grenlandija patraukė dar praeitą jo prezidentavimo kadenciją. 2023 metų strateginės partnerystės memorandumą dėl bendradarbiavimo kritinių žaliavų srityje su Grenlandija jau pasirašė ES. Tuo tarpu didžiausia JAV geopolitinė varžovė Kinija savo Arkties strategija siekia sukurti vadinamąjį „Poliarinį šilko kelią“, tirpstant ledynams atveriantį naujus perspektyvius prekybos maršrutus. Tokie maršrutai padėtų sutrumpinti tiekimo grandines, greičiau pasiekti užsienio rinkas ir įgyti reikšmingų konkurencinių pranašumų.
Eksploatuodama Arktį, Kinija taip pat siekia diversifikuoti apsirūpinimą energijos ištekliais ir retaisiais žemės elementais bei regione vystyti įvairius infrastruktūros projektus, technologines inovacijas, mokslinius tyrimus ir kt.
Kinijos dėmesys Arkčiai kelia nerimą, juolab, kad globaliose varžybose dėl pažangiųjų technologijų ir jų gamybai reikalingų kritinių žaliavų ji ir taip užtikrintai pirmauja. Pavyzdžiui, Kinija pagamina net tris ketvirtadalius visų ličio jonų baterijų, o gaminamoms kitur irgi reikalingi kiniški komponentai, kadangi šalis yra didžiausia pasaulyje šių komponentų gamintoja. Be to, Pekinas kontroliuoja didžiąją dalį baterijų gamybai reikalingų elementų, tokių kaip litis, kobaltas, nikelis, grafitas ir manganas.
Visi pagrindiniai elektromobilių gamintojai, įskaitant „Tesla“, „Volkswagen“ ir „Hyundai“, tam tikru mastu yra priklausomi nuo kiniškų kompanijų, tiekiančių baterijas ir/ar jų komponentus. Nepaisant didelių JAV ir ES investicijų į šį sektorių, prognozuojama, kad iki 2030 metų 70 proc. visų baterijų vis tiek bus pagaminta Kinijoje.
Taigi, galimybė naudotis Grenlandijos ištekliais bent iš dalies atsvertų dominuojančią Kinijos padėtį ir suteiktų konkurencinių pranašumų bei saugumo JAV tiekimo grandinėms, juolab, kad JAV jau kurį laiką akcentuoja Kinijos keliamas grėsmes, pabrėždama, jog Pekino technologijų sektoriui skiriamos subsidijos bei taikoma kita nesąžininga praktika, iškraipanti globalią konkurenciją bei kurianti nelygiavertes ekonomines sąlygas.
Naujam gyvenimui prikeltas kolonializmas: kodėl D. Trumpo planas nėra gera idėja?
D. Trumpo siekiai bet kokia kaina įgyti Grenlandijos kontrolę – ypatingai karo Ukrainoje kontekste – kuria itin pavojingą precedentą, grąžinantį pasaulį į kolonializmo laikus, kuriantį anarchiją, destabilizuojantį tarptautinę sistemą, keliantį nereikalingas įtampas ir paminantį laisvo tautų apsisprendimo teisę bei kitus tarptautinės teisės principus.
Grenlandija yra autonominė Danijos teritorija, todėl šiuo atveju sprendimo teisė dėl salos kontrolės priklauso Danijai, tačiau nuo 2009 metų Grenlandija įgijo teisę referendumu nuspręsti dėl savo nepriklausomybės. Taigi, nepaisant strateginės salos reikšmės geopolitinės konkurencijos arenoje, dėl savo ateities apsispręsti, visų pirma, turėtų pačios Grenlandijos vietos bendruomenės.
Pastarąją D. Trumpo išsunkiančio kapitalizmo (angl. extractive capitalism) strategiją galima traktuoti kaip realų naujam gyvenimui prikelto kolonializmo, paremto prievarta bei išteklių ir vietos bendruomenių išnaudojimu, siekiant neapibrėžtos naudos ir netgi neturint aiškaus plano, pavyzdį. Kažin, ar D. Trumpui rūpės, kad išteklių gavyba Grenlandijoje yra stipriai komplikuota ne tik dėl gamtinių sąlygų, bet ir dėl aplinkosauginių normų – nuo 2021 metų naftos ir gamtinių gavyba čia uždrausta, o kalnakasybos sektorius susiduria su rimta vietos bendruomenių opozicija.
Gana ironiška, jog didysis klimato kaitos skeptikas D. Trumpas vienas pirmųjų suskubo pasinaudoti šios pasaulinės krizės teikiamomis galimybėmis siekti vienašališkos ekonominės naudos, vietos gyventojus paverčiant geopolitinės konkurencijos ir tarptautinių galios žaidimų įkaitais. Tokį ekonominį oportunizmą, prekybos karus, pramoninį protekcionizmą ir agresyvią geopolitinę konkurenciją su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pavadinusi globaliomis „lenktynėmis į dugną“. Kita vertus, D. Trumpo Grenlandijos pasisavinimo planas aiškiai demonstruoja, jog išnaudojimu grįstas dar kolonialistinėje sistemoje susiformavęs galios santykis, paremtas, visų pirma, galios pozicijoje esančių valstybių ekonominiais interesais, išlieka aktualus ir XXI amžiuje.
