9 birželio, 2016
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų skyriaus informacija

Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?

Fiziškai aktyvūs tik 50,9 proc. paauglių, o kiti neturi motyvacijos, noro ir laiko judėti, be to, jie menkai suvokia fizinio aktyvumo naudą. Aktyviai leisti laisvalaikį neskatina ir didelis atstumas tarp mokyklos ir namų, menka pasiūla užsiimti patrauklia fiziškai aktyvia veikla, – tai nustatė Higienos instituto specialistai, apklausę 2962 trylikos–keturiolikos metų 7-8 klasių mokinių tėvus ar globėjus 6 šalies savivaldybėse. Specialistai siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai galėtų paskatinti mokinius judėti.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra viena esminių geros sveikatos ir gerovės prielaidų. Jis naudingas psichikos sveikatai – mažina nerimo, depresijos atsiradimo tikimybę. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią kaulų ir raumenų funkciją, jis siejamas ir su kita sveikatai palankia elgsena, ypač sveika mityba, nerūkymu. Mokyklinio amžiaus vaikams judėti naudinga, nes pagerėja gebėjimas susikaupti, o tai teigiamai įtakoja mokymąsi, be to, vaikystėje išsiugdytas įprotis būti fiziškai aktyviam formuoja ir suaugusiojo gyvenseną. Tuo tarpu fizinis pasyvumas yra vienas iš keturių svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, taip pat antro tipo diabeto, storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių ir dažniausiai tiesiogiai siejamas su nutukimu. Nutukusių žmonių vis daugėja. Įrodyta, kad antsvoris gali būti ne tik fizinio pasyvumo pasekmė, atvirkščiai – antsvorio turintys vaikai ir paaugliai yra mažiau fiziškai aktyvūs dėl stigmos.

Įvairių tyrimų duomenys pateikia įrodymų apie tai, kad paaugliai fiziškai neaktyvūs, vėliau jų aktyvumas dar labiau sumažėja. Naujausio tarptautinio moksleivių elgsenos tyrimo duomenimis vidutiniškai tik kas dešimta 15 metų mergaitė ir kas penktas berniukas užsiima vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla ne mažiau kaip valandą per dieną, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Mažo fizinio aktyvumo problema tarp vaikų ir paauglių aktuali ir Lietuvai.

Siekiant nustatyti veiksnius, darančius įtaką vaikų fiziniam aktyvumui, Higienos instituto specialistai atliko tyrimą. Jo metu apklausti 2962 trylikos–keturiolikos metų mokinių, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklų 7–8 klasėse, tėvai ar globėjai iš 6 savivaldybių – Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Druskininkų, Rokiškio r. ir Varėnos r.

Nustatyta panaši fiziškai aktyvių ir fiziškai pasyvių vaikų dalis, atitinkamai 50,9 proc. ir 49,1 proc. Daugiau fiziškai aktyvių buvo berniukų (58,0 proc.). Tai reiškia, kad tik kas antras 13–14 metų vaikas mankštinosi ar sportavo daugiau kaip 4 kartus per savaitę bent po vieną valandą arba 2–3 kartus, bet ne mažiau kaip 4–6 valandas per savaitę. Taip pat nustatyta, kad kas antras vaikas nesimankština ir tik vienas iš dešimties mankštinasi kasdien. Vidutiniškai kas antras vaikas lanko fiziškai aktyvius būrelius, kas penktas – nelanko jokio būrelio.

„Šiame tyrime tėvų ar globėjų apklausa leido gauti vertingos informacijos apie šeimos fizinį aktyvumą, tradicijas ir vertinti šių veiksnių įtaką vaiko fizinam aktyvumui, taip pat pamatyti tam tikrus ypatumus tirtose savivaldybėse. Nustatyta, jog vaikų fiziniam aktyvumui statistiškai reikšmingos įtakos turi lytis, gyvenamoji vieta, – aktyvesni miestelyje ir kaime gyvenantys vaikai, vaiko draugų skaičius, mokykloje organizuojami fizinio aktyvumo renginiai ir galimybės laisvalaikiu joje užsiimti nemokama fiziškai aktyvia veikla, – sako Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vyr. specialistė dr. Aušra Beržanskytė. – Vaiko fizinis aktyvumas tiesiogiai siejamas su fiziškai aktyvia šeima, šeimos palaikymu jam dalyvaujant fizinio aktyvumo renginiuose. Respondentų nuomone, svarbu vaikui rodyti asmeninį pavyzdį, pavyzdžiui, sportuoti drauge.“

Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas laisvalaikiu neužsiima fiziškai aktyvia veikla mokykloje, kurioje jis mokosi – motyvacijos nebuvimas ir nenoras, menkai suvokta fizinio aktyvumo nauda, laiko stoka, ribotas prieinamumas daugiausiai dėl didelio atstumo tarp mokyklos ir namų, menkos pasiūlos užsiimti patrauklia fiziškai aktyvia veikla. Tirtose savivaldybėse kai kurie respondentai vieną iš priežasčių įvardijo finansinių galimybių stoką: „Brangu“, „Visi būreliai mokami“, „Kad būtų kur nueiti nemokamai“. Tik dviejose savivaldybėse kiek palankiau vertinta fizinei veiklai sukurta viešoji infrastruktūra. Tarp dažniausiai minimų argumentų, trukdančių šeimai užsiimti fiziškai aktyvia veikla, miestuose įvardyta laiko stoka, o miesteliuose ir kaimuose – pakankamas judėjimas namie ir darbe.

Respondentai taip pat akcentavo sąlygų užsiimti fiziškai aktyvia veikla sudarymo ir gerinimo tiek mokyklos viduje ir jos teritorijoje, tiek ir viešosiose erdvėse svarbą. Jų manymu, masinių renginių ir varžybų organizavimas, tiksliniai renginiai šeimoms, visų vaikų, o „ne tik lankančių būrelius“ ir ypač mergaičių įtraukimas, įvairesnė popamokinė veikla paskatintų šeimos narius tapti fiziškai aktyvesniais. Iš mokyklos tikimasi didesnio fizinio aktyvumo naudos vaikams aiškinimo, kokybiškų fizinio lavinimo pamokų. Fizinį aktyvumą skatintų esamų aikštelių savivaldybėse sutvarkymas, naujų įrengimas bei įrangos įvairovė, vaikų iš atokesnių gyvenamųjų vietovių vežiojimo į būrelius ir kitas su fiziniu aktyvumu susijusias veiklas galimybių padidinimas.

Taip pat nustatyti asmeniai fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai, tokie kaip tinkamas laiko planavimas, noras ir pasiryžimas, savimotyvacija ir motyvavimas, noras ir valia, padrąsinimas ir pozityvi aplinkinių nuostata, pavyzdžio vaikui rodymas.

„Politikai ir specialistai, planuodami ir siūlydami gyventojams fizinį aktyvumą skatinančias priemones, turi remtis objektyvia situacijos analize, atkreipti dėmesį ne tik į tikslinės grupės amžių, bet ir į individualius bei konkrečios vietovės fizinės ir socialinės aplinkos veiksnius, darančius įtaką fiziniam aktyvumui“, – teigia A. Beržanskytė.


9 balandžio, 2025

Mokslo pažangai tobulėjant, daugelis žmonių griebiasi papildų, siekdami skatinti sveiką senėjimą ir prailginti gyvenimo trukmę. Tarp žadančiųjų junginių ilgaamžiškumo srityje […]

31 kovo, 2025

Praradus dantis ar susidūrus su jų pažeidimais, kokybiškas protezavimas tampa ne tik estetikos, bet ir sveikatos bei gyvenimo kokybės klausimu. […]

25 kovo, 2025

Sveiki, stiprūs ir greitai augantys plaukai – daugelio moterų (ir ne tik)  siekiamybė. Tačiau norint pasiekti šį tikslą, būtina derinti […]

25 kovo, 2025

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant […]

12 kovo, 2025

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose […]

5 kovo, 2025

Prienų globos namuose įvyko pirmąjį kartą bendrosios praktikos slaugytojams (visų specializacijų), slaugytojų padėjėjams, socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, […]

4 kovo, 2025

Klaipėdoje bus įkurti nauji globos namai senyvo amžiaus asmenims. Kaip pranešė savivaldybė, socialinės infrastruktūros objektą numatyta įkurti Melnragėje.  Skelbiama, kad […]

2 kovo, 2025

Premjero Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė savo kadencijos metu sieks susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius bei šiuo metu neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus, […]

28 vasario, 2025

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad 2023 metų pavasarį per klaida buvo nutenkinti 2021 ir 2022 m. infekcinėmis ligomis […]

25 vasario, 2025

Ar pastebėjote, kaip juodasis šokoladas ar puodelis kakavos gali pagerinti nuotaiką net po sunkios dienos? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip antioksidantai, […]

20 vasario, 2025

Jau artimiausiu metu Europos Komisija turėtų pateikti svarstymui Ypatingos svarbos vaistų aktą (Critical Medicines Act). Jo poreikis kilo susidūrus su […]

14 vasario, 2025

Penktadienį Kaune oficialiai atidarytas naujas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinys – Ortopedijos traumatologijos klinika. Anot Kauno ligoninės, naujosios […]

7 vasario, 2025

Kiaušidžių vėžys – tai viena pavojingiausių moterų onkologinių ligų, kuri ilgą laiką gali vystytis be jokių ryškių simptomų. Dėl to […]

1 vasario, 2025

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės laukia diagnostinis proveržis – jau greitai odos vėžį gydytojams nustatyti padės dirbtinis intelektas, mat artimiausiuose […]

29 sausio, 2025

Dantų implantacija – modernus ir efektyvus būdas atkurti prarastus dantis, leidžiantis džiaugtis ne tik gražia šypsena, bet ir pagerėjusia burnos […]

27 sausio, 2025

Pastarąją savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir koronavirusu ir toliau augo, o pusė šalies savivaldybių pasiekė […]

18 sausio, 2025

Nuo sausio pradžios nebeveikia Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyris. Kaip praneša „Alytaus naujienos“, jis […]

16 sausio, 2025

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas darbo vizitą Alytaus rajone, susitiko su rajono savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene, lankėsi Simno ambulatorijoje ir […]

16 sausio, 2025

Specialistai, vertindami Lietuvos gyventojų sergamumą, pastebi, kad 97 proc. susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių daugiausia – sezoninis […]

11 sausio, 2025

2025-01-11 19:33 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo […]

Regionų naujienos