30 balandžio, 2015
Kauno miesto savivaldybės informacija

Kodėl pertvarkomos Kauno mokyklos?

Įgyvendindama LR Švietimo įstatymo reikalavimus, ketvirtadienį Kauno miesto taryba pritarė siūlymui pertvarkyti Šančių, Juozo Urbšio, Vyturio, Kovo 11-osios, Stasio Lozoraičio ir Veršvų vidurines mokyklas. Apie tai – pokalbis su Kauno miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo reikalų valdybos direktoriumi Virginijumi Mažeika.

-Ar galėtumėte paprastais žodžiais paaiškinti, kodėl Kauno miesto moksleiviai nebegalės įgyti vidurinio išsilavinimo miesto vidurinėse mokyklose? – paklausėme V. Mažeikos.

-LR Švietimo įstatymas nustato, kad visoje Lietuvoje nuo 2015 rugsėjo 1 dienos mokiniai vidurinį išsilavinimą galės įgyti tiktai gimnazijose. Vidurinių mokyklų šalyje turi nelikti. Todėl ir Kauno vidurinės mokyklos turi būti pertvarkytos pagal valstybėje nustatytą tvarką į gimnazijas, arba į pagrindines mokyklas ir progimnazijas.

-Ar galima teigti, kad Kauno miesto savivaldybė, vykdydama įstatymų reikalavimus, yra tiesiog priversta daryti šią įvairių vertinimų sulaukiančią reformą?

-Švietimo politiką Lietuvoje formuoja LR Seimas, Vyriausybė. Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas pertvarko pagal Švietimo įstatymą ir poįstatyminius aktus, o ne savarankiškai. Savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo Vyriausybės atstovai apskrityse.

-Tuomet kokios galios šiuo klausimu yra Kauno miesto tarybos ir savivaldybės administracijos rankose?

-Kauno miesto taryba ir savivaldybės administracija visada stengėsi maksimaliai atsižvelgti į gyventojų, bendruomenių poreikius. Kauno miesto taryba dėl įstatymų ir galiojančios mokyklų tinklo tvarkos ne kartą yra kreipusis į Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją. Atsižvelgiant į pasiūlymus teisės aktai buvo iš dalies koreguojami. Miesto taryba neskubėjo priimti nepopuliarių sprendimų ir bandė derinti gimnazijų, vidurinių mokyklų, pagrindinių mokyklų, progimnazijų bendruomenių interesus. Švietimo įstaigų tinklo planai buvo koreguojami. Tačiau savivaldybė neturi teisės leisti, kitaip negu nustatyta valstybėje, komplektuoti 1 – 8 klases gimnazijose, ir 11 – 12 klases vidurinėse mokyklose. Tai yra kurti nenumatytus valstybėje mokyklų tipus, vykdyti neakredituotas švietimo ir mokslo ministro programas.

Kadangi jau yra gegužės mėnuo ir tėvai turi apsispręsti dėl įstaigos, į kurią eis jų vaikai, savivaldybė privalo priimti sprendimus dėl klasių komplektų mokyklose, dėl jų skaičiaus ir tipų nuo 2015 rugsėjo 1-osios. Savivaldybės merui yra pateikti atitinkami Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje reikalavimai nedelsiant įgyvendinti švietimo įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas.

-J. Urbšio katalikiška, S. Lozoraičio ir Veršvų vidurinės mokyklos planavo tapti gimnazijomis, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija jų neįtraukė į vidurinio ugdymo programos 2015 m. akreditavimo planus. Šios mokyklos bus pertvarkomos į pagrindines mokyklas. Koks likimas laukia dabartinių šių mokyklų vienuoliktokų?

-Vidurinė mokykla tapti gimnazija gali tik Švietimo ir mokslo ministrui akreditavus jos vidurinio mokymo programą. Tos Kauno miesto mokyklos, kurios šiandien nėra Švietimo ir mokslo ministro akredituotos ar numatytos akredituoti pagal įstatymą privalo būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas ar progimnazijas. Kauno miesto savivaldybės administracija, rengdama tarybos sprendimo projektą, pagal galimybes maksimaliai atsižvelgė į moksleivių ir jų tėvų interesus suderindama su Kaune veikiančiomis gimnazijomis dėl galimybės pertvarkomų mokyklų dabartiniams vienuoliktokams įgyti vidurinį išsilavinimą mokantis tose pačiose patalpose, kuriose jie mokėsi iki šiol.

Kadangi Šančių mokykla dėl nebaigto statyti Panemunės tilto yra ypatingoje situacijoje, šios mokyklose patalpose vidurinį išsilavinimą galės įgyti ne tik dabartiniai vienuoliktokai, bet ir dešimtokai. Bet kokiu atveju minėtų mokyklų būsimieji dvyliktokai laisva valia gali pasirinkti toliau mokytis bet kurioje miesto gimnazijoje.

-Ar nesvarstėte galimybės kai kuriose vietose įkurti gimnazijų skyrių?

– Tinklo kūrimo taisyklės, kuriomis privalome vadovautis, gimnazijų skyrių ar filialų kūrimą numato tik kaimo vietovėse. Kaunas pagal įstatymą yra miesto vietovė.

-Kaip į šią mokyklų tinklo pertvarką žiūri kitų mokyklų bendruomenės?

-Švietimo įstaigų tinklas formuojamas sistemiškai. Kauno miesto savivaldybė ir taryba turi girdėti ir mieste veikiančių progimnazijų arba keturmečių gimnazijų nuomones. O jų nuomonė yra vienareikšmiška – nedaryti išimčių toms vidurinėms mokykloms, kurios dar nėra pertvarkytos į pagrindines arba gimnazijas. Ši nuomonė yra išdėstyta savivaldybę pasiekusiame kreipimesi, kurį pasirašė 20 švietimo įstaigų vadovai.

– Ar visi mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai baiminasi, jog mokymasis iš pradžių vienoje, o vėliau kitoje mokykloje gali vienaip ar kitaip įtakoti moksleivio rezultatams ir išsilavinimui?

-Tėvų nuomonė šiuo klausimu įvairi. Dalis tėvų mano, kad jaunas žmogus turi ruoštis gyvenimui, pratintis prie pokyčių, kurie neišvengiami tiek tolimesniuose moksluose, tiek ir profesinėje veikloje. Kita dalis tėvų akcentuoja vaiko saugumą ir mano, kad vaiko buvimas toje pačioje mokykloje nuo 1 iki 12 klasės garantuoja vaiko saugumą, yra ilgametė Lietuvos tradicija. Tėvai linkę vertinti ne tik atstumą iki mokyklos, bet ir ugdymo kokybę.

-Yra pasigirdę nuomonių, kad vykdant šią reformą buvo neatsižvelgta į didžiųjų šalies miestų ir kitų regionų specifikų skirtumus. Kaip Jūs vertinate šį argumentą?

-Matau, kad tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje yra daug mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų, kurie mano, kad nereikėjo skaidyti mokyklos į atskirus tipus, nes tokiose mokyklose dauguma iš jų mokėsi ir tas modelis jiems yra labiausiai suprantamas. Kita vertus manau, kad Seime, Vyriausybėje bei Švietimo ir mokslo ministerijoje apibendrinus šios reformos rezultatus, galimas teisės aktų tobulinimas, ypač atsižvelgiant į didžiųjų miestų specifiką. Neatmetu galimybės, kad ateityje atsižvelgiant į didžiųjų miestų specifiką bus numatyta daugiau ir įvairesnių mokyklos struktūros modelių.

Pavyzdžiui, jei koks nors kaunietis gyvena netoli keturmetės gimnazijos, natūralu, kad jam kyla klausimas, kodėl joje negali būti komplektuojamos 1-5 klasės, nes šiuo atveju jo vaikui būtų arčiau ateiti į mokyklą. Manau, kad platesnis pasirinkimo spektras didžiųjų miestų savivaldybėms leistų geriau atspindėti gyventojų nuomones ir tą tinklą formuoti patogiau. Bet, kaip jau minėjau, tai jau ne savivaldybės, o valstybės valdžios institucijų sprendimai.


4 kovo, 2025

2025 m. kovo 4 d. Kaune ant namo K. Donelaičio g. 14 vyko atminimo lentos atidengimas skirtas lietuvybės puoselėtojai ir […]

26 vasario, 2025

Kauno rajone trečiadienį automobiliui susidūrus su miškovežiu, avarijoje žuvo du vyrai. Kaip pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,  apie 13 […]

Neptūno įlanka / Kauno savivaldybės nuotr.
20 vasario, 2025

Prieš trejus metus Kauno marių pakrantėje prasidėjęs vadinamosios Neptūno įlankos gaivinimas davė apčiuopiamų rezultatų – čia iškilo ne tik uostas […]

18 vasario, 2025

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginius Kaune vainikavo šventinis koncertas ir apdovanojimai „Aš – dalis tavęs“. „Žalgirio“ arenoje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje […]

17 vasario, 2025

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) […]

Futbolo turnyro dalyviai / Valdo Knyzelio nuotr.
29 sausio, 2025

„Visi esame lygūs“ su tokiu pavadinimu ir šūkiu turnyro dalyviai sausio 28 dieną žengė į Kauno technologijų mokymo centro Socialinių […]

28 sausio, 2025

Netoli Senosios prieplaukos, Kauno Santakos parko pašonėje, iškilo nauja granito ir bronzos skulptūra – Dariaus Augulio kūrinys „Saulės laivas“. Meninis […]

Lietuvos sirų bendruomenės įkūrimo šventė, vykusi 2024 m. rugsėjo 10 d. Jonavos socialinių paslaugų centre
23 sausio, 2025

Interviu su psichologe dr. Valentina Demidenko, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktore ir nacionalinės ekspertų grupės, dalyvaujančios rengiant pabėgėlių psichikos […]

22 sausio, 2025

Ilgą laiką neramaus būdo gyventojais garsėjęs bendrabutis Vilijampolėje, Lampėdžių gatvėje, pasikeitė neatpažįstamai. Penktadienį duris atvėrė iš pagrindų rekonstruotas pastatas – […]

Laimutė Dekienė / asmeninio archyvo nuotr.
26 gruodžio, 2024

Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė, pedagoginį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, gerai žinoma ne tik savo […]

Autorės nuotr.
24 gruodžio, 2024

Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno […]

A. Reipos nuotr.
17 gruodžio, 2024

Jonavos rajono savivaldybėje pasirašyta pirmoji žemės nuomos sutartis su investuotojais, kurie ketina įsikurti pramoninėje teritorijoje Jonavos rajone, Venecijos kaime. UAB […]

Asmeninio archyvo nuotr.
12 gruodžio, 2024

Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje  įsikūrusioje […]

7 gruodžio, 2024

Šiemet Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai Kauno mieste ir rajone patikrino 14 viešųjų vaikų žaidimų aikštelių ir visose iš […]

6 gruodžio, 2024

Vakar Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, įvyko metinė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“. […]

Gelgaudiškiečių triumfas
30 lapkričio, 2024

Lapkričio 28 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko integracinis futbolo turnyras  8 prieš 8 “Visi esame […]

12 lapkričio, 2024

Savaitgalį šauliai iš visos Lietuvos rinkosi į didžiausias metų pratybas „Juodas vanagas 2024“. Dešimt Šaulių sąjungos rinktinių sukvietė į pratybas […]

7 lapkričio, 2024

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė Kauno rajono savivaldybei parvežė dar vieną tarptautinį įvertinimą – ECTN (Europos kultūrinio turizmo tinklo) apdovanojimą, […]

6 lapkričio, 2024

Nutrauktas daugiau nei metus trukęs tyrimas dėl legioneliozės protrūkio Kaune, jis buvo vykdomas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Tyrimas buvo pradėtas […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
23 spalio, 2024

„Kaunas turi savo Mažvydą“, – džiaugsmingai teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) vadovas dr. Sigitas Narbutas, įvertindamas Lietuvių literatūros ir […]

Regionų naujienos