Kokią įtaką „Brexit‘as“ padarė svaro kursui?
2017 m. sausio viduryje svaro kursas smarkiai krito Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio atžvilgiu. Tai atsitiko tam tikrame kontekste, laukiant, ką Didžiosios Britanijos premjerė Teresa May pasakys savo kalboje dėl „Brexit“ ir kokios pozicijos laikysis dėl sostinės Londono.
Apžvelgiant Didžiosios Britanijos valiutos svyravimus reikėtų paminėti, kad svaras buvo kritęs iki rekordinės nuo 2016 m. spalio ribos ir sudarė vos 1,1986 JAV dolerio. Pernai spalį svaras buvo pasiekęs ir dar žemesnę ribą nuo pat 1985 m. – buvo kritęs iki 1,1841 dolerio. Beje, JAV dolerio kursas taip pat yra gerokai smukęs žvelgiant nuo JAV prezidento rikimų, kai poste B. Obamą tautos valia pakeitė D. Trump‘as. Svarai į eurus keičiami santykiu ~1:1,1422.
Apžvelgus šias tendencijas matyti, kad Britanija jau imasi veiksmų, susijusių su išstojimo iš ES politika: bus atkuriama sienų kontrolė. Tai reikš, kad šalis nebebus bendrosios Europos rinkos dalimi, ji ketina imtis taip vadinamos „kietosios“ politikos. Šalis taip pat yra pasirengusi trauktis iš kitų Europos institucijų – Teisingumo Teismo bei Muitų sąjungos. D. Britanija taip tikisi sukontroliuoti imigracijos mastus. Taigi šie pokyčiai gali stipriai komplikuoti D. Britanijos ir likusios Europos dalies prekybinius santykius.
Aiškiai išreiškė savo valią
Didžioji Britanija anksčiau nebuvo tokia griežta dėl imigracijos, tačiau viskas pakito 2016-ųjų birželį po lemtingojo referendumo dėl išstojimo iš ES. Šiandien šalis jau po truputį imasi veiksmų norėdama į savo rankas visiškai perimti imigracijos politiką. Tačiau tuo pačiu nenorima apriboti rinkų ir prekybos. Oficialiame šalies pranešime teigiama, kad ES piliečiai nevaržomai galės įvažiuoti į D. Britaniją ir joje prekiauti, tačiau vis dar nesutariama dėl teisės įsidarbinti, gyventi bei steigti nuosavą verslą.
Šalies aukščiausioji valdžia ir iždo sekretorius P. Hammondas sutinka, kad šaliai reikia iš užsienio atvykusių žmonių, kurie čia dirba ir padeda šalies ekonomikai sklandžiai funkcionuoti. Tačiau visiškai nebekontroliuojama situacija, kokia buvo iki tol, turi baigtis.
Čia pastebima, kad D. Britanija nori imtis dvigubos politikos: nori turėti prieigą prie rinkos neįsikišant Briuseliui ir tuo pačiu nori įgyti griežtą sienų kontrolę.
Kokių veiksmų imsis D. Britanija, siekdama išvengti pasekmių ekonomikai?
Anot šalies iždo sekretoriaus, jei ES britams įves muitus, šalis yra pasirengusi sumažinti verslininkų mokamus mokesčius. Vyks derybos ir dėl palankesnių refinansavimo sąlygų, tikimasi ir bankų sektoriaus bendradarbiavimo. Tikimasi, kad net ir po „Brexito“ šalies kompanijos gebės išlikti konkurencingos ne tik Europos, bet ir bendros pasalinės rinkos kontekste.
Manoma, kad laikui bėgant D. Britanija, siekdama vėl tapti konkurencinga rinkoje, bus priversta ieškoti naujų išeičių, naujų valstybinės veiklos modelių. Kaip teigia aukščiausioji šalies valdžia, mažai tikėtina, kad D. Britanija ateityje išsižadės savo sprendimo ir vėl sugrįš į ES sudėtį.
