22 gruodžio, 2023
VšĮ „Kraštomanija“

Kokia kultūros paveldo vieta naujojoje Tauragės regiono tapatybėje?

Kultūros paveldas – tai ant ko stovi dabartis, tai mūsų šaknys, mūsų pagrindas, mūsų ateitis! – sunku būtų paneigti tokią ištarą, jei ji nuskambėtų iš tribūnos kokio nors viešo susirinkimo metu. Tačiau ar iš tikrųjų ir kaip mums reikalingas kultūros paveldas? Kaip sugebame jį aktualizuoti pagal dabarties iššūkius ir poreikius? Šiuos klausimus norėčiau svarstyti žvelgdamas į savo gimtąjį Tauragės regioną ir vieną šiame regione vykstančią kultūros paveldo aktualizavimo patirtį – projektą „Jūra tekanti kultūra“.

Tauragės žaliasis regionas

Tauragės regiono savivaldybės jau kelerius metus formuoja Žaliojo regiono identitetą. Žaliajam identitetui įtvirtinti plėtojami tvarūs viešojo transporto sprendimai, įgyvendinami įvairūs infrastruktūros gerinimo projektai. Po Žaliojo regiono vėliava savivaldybės prisistato nacionalinėse parodose, o Tauragės savivaldybė siekia tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 m.

Suprantama, miesto ir regiono identitetas gali būti plėtojamas ne tik per infrastruktūrinius pokyčius. Neatsitiktinai žaliųjų akcentų buvo galima pamatyti ir Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės – programoje. Kultūra kaip sritis ir kaip tapatybės pagrindas galėtų ir, matyt, turėtų būti pasitelkiama platesniu mastu, jei siektume ne tik komunikacinio, tačiau ir visuomenės požiūrio kaitos bei apsisprendimo savo gyvenime remtis žaliaisiais principais. O ypač jei norima kurti bendrą Žaliojo regiono tapatybės paveikslą tarp skirtingų savivaldybių: Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės, kurių istorinis susietumas nėra akivaizdus.

Šioje vietoje norėtųsi atkreipti dėmesį į kultūros – gamtos ir istorinį paveldą – ir galimybes jį aktualizuoti, ryškinant šiandieninei realybei svarbius bruožus. Nors iš pirmo žvilgsnio kultūros (materialusis ir nematerialusis) paveldas yra statiškas, o jame konservuojamas turinys įspraustas į istorinį laikmetį ar apribotas praeities socialinių normų. Vis dėlto, kaip leidžia teigti šių metų projekto „Jūra tekanti kultūra“ procesas ir turinys, kultūros paveldas gali būti dinamiškas, o jo reikšmių aruodas neišsenkantis.

Jūra tekanti kultūra

Kultūros paveldo sklaida užsiimanti organizacija „Kraštomanija“ 2023 m. tęsė projektą „Jūra tekanti kultūra“. Prie upės Jūros – Kvėdarnos, Pajūrio miesteliuose ir Tauragėje – gyvenantys jaunuoliai kūrybinių dirbtuvių metu, žongliruodami kalba, svarstė, ar skirtingose upė Jūros – gamtinės regiono ašies – vietose esantys kultūros paveldo objektai, įvykiai, asmenybės jungiasi į bendrą kultūrinį vaizdinį, kas atsitinka tai padarius atsitiktiniu būdu? Kultūros paveldo objektų pažinimas vyko analizuojant, kaip paveldo objektus mums padeda suprasti mūsų kalba — kokius žodžius ir jų reikšmes renkamės juos apibūdindami šiandien, kaip šalia Jūros upės esantys objektai apibūdinami tautosakoje, kokie žodžiai, terminai sieja įvairiose Jūros upės pakrantėse esančius objektus.

Kartu su filosofu dr. Jonu Dagiu, semiotike dr. Gintaute Žemaityte, kalbininku dr. Laimučiu Bilkiu, dizaineriais Dovile ir Aurimu Gaižauskais jaunuoliai trijų kūrybinių dirbtuvių metu kūrė naujus pasakojimus, o taip pat galvojo pristatymo formas, branding‘ą (liet. įvaizdžio strategiją). Galutiniai rezultatai: podcast (liet. tinklalaidė), spektaklių, galerijų, sapnų, sakmių, merch (liet. atributinis rūbas, aksesuaras), prototipai – jungia kultūros paveldo turinį, prisijaukintą, suvokiant ir integruojant senąsias ir priskiriant aktualias reikšmes, ir kartu leidžia teigti, jog žvelgdami į savo kultūros paveldą ir nebijodami eksperimentuoti, galime stiprinti tarpusavio ryšį, ryškinti bendrą regiono kultūrinę tapatybę.

Žaidimai su paveldo objektais per kalbą, kintančių reikšmių gaudynės priartino prie proceso įžvalgas ir dirbtuvių metu sukurtą turinį apibendrinančio kultūros paveldo pažinimo įrankio. Kuriant įrankį norėta neuždaryti idėjų projekto rėmuose, o toliau dalintis kultūros paveldo pažinimo džiaugsmu. Juk jei įdomu žaisti pačiam, tikėtina, šiuo žaidimu susidomės ir kitas. Taip ir su kultūros paveldu – jei sugebėsi jį priartinti prie savęs, aktualizuoti, paveldas taps aktualus ir kitiems, panašias patirtis apmąstantiems ir išgyvenantiems.  

Kultūros paveldo ir žaliojo identiteto sąjunga

Kultūros paveldo pažinimas ir aktualizavimas gali padėti išsigryninti regiono stipriąsias kultūrines vertes. Aiškus savo paveldo suvokimas, bendro vaizdinio matymas galėtų prisidėti ir prie „kultūros eksporto“ plėtros, priartinant vietos kultūros paveldą ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykstantiems svečiams. Kaip pastebi Lietuvos kultūros taryba – regionuose kuriami kultūros produktai, veiklos nėra savaime aktualūs kitiems regionams ar net užsienio valstybėms. O jei kultūros turinys generalizuojamas, tada neretai prarandamas vietos identiteto atspalvis.

Tą patį norėčiau pasakyti ir apie naująjį regiono įvaizdį – jei jis bus statomas ir laikysis tik ant infrastruktūros pataisymų ar komunikacijos, o neįskverbs į kultūros plotmę, kitaip tariant, nebus aktualizuotas per vietos paveldą, Žaliojo regiono vaizdinys tik sumirgės kaip miražas upės Jūros paviršiuje ir bus išskalautas, nejučia išsklaidytas. Todėl pabaigai ištarčiau, kad būtų apdairu gilinti Žaliojo regiono ir čia esančio kultūros paveldo sąjungą, kuri leistų didinti paveldo žinomumą ir praplėstų, įtvirtintų Tauragės regiono žaliąją tapatybę.


29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

29 balandžio, 2025

Šiandien, balandžio 29 d., Seimo plenariniame posėdyje pirmą kartą šalies istorijoje Valstybinė kultūros paveldo komisija pristatė oficialų kultūros paveldo apsaugos […]

29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

28 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 28 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje susitikome su rašytoja Jolita Herlyn. Viešnią kalbino bibliotekos direktorė Jolanta […]

24 balandžio, 2025

Vakar Vilniaus rotušėje meras Valdas Benkunskas oficialiai suteikė garbės piliečio vardą kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” vadovui prof. […]

24 balandžio, 2025

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai […]

23 balandžio, 2025

Šiandien Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Sveikindamas laureatus ir visą šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės […]

Rima Spūdienė švenčia ir kūrybinį, ir gyvenimo jubiliejų / Ilonos Jančaitienės nuotr.
23 balandžio, 2025

Marijampolės savivaldybėje esantis Patašinės kaimas garsėja kūrybingais žmonėmis: literatais, menininkais,  fotografais, krašto istorijos bei aplinkos grožio  puoselėtojais, puikių idėjų generatoriais.  […]

23 balandžio, 2025

Balandžio 23-ąją, tikrąją Jurginių dieną, Pasakų parke suskambo vaikų juokas, dainos ir pavasario šauksmas – čia susirinko būrys mažųjų palangiškių, kad […]

21 balandžio, 2025

Šešios Lietuvos vietovės: Niūronys, Marcinkonys, Merkinė, Palūšė, Plateliai ir Žagarė pretenduoja tapti geriausiais turizmo kaimais pasaulyje. Jos pateikė savo kandidatūras […]

18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

18 balandžio, 2025

Valstybinė kultūros paveldo komisija šiandien, minint balandžio 18-ąją – Pasaulinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, priėmė sprendimą, kuriame išreiškia susirūpinimą […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Regionų naujienos