Kokia turėtų būti valgiaraščių kalba

Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Praėjusiais metais rajono kalbos tvarkytojos Rūtos Švedienės dėmesio centre buvo miesto ir rajono kavinės, picerijos, restoranai. Šios įstaigos yra gan gausiai lankomos žmonių, tad kalbos klaidos, jei ten jų būna, platinamos.

Iš viso 2016 m. patikrinta beveik 30 tokių objektų. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės valgiaraščių klaidos.

Šiokios tokios bėdos su svetimžodžiais

Ateina pas mus ir patiekalai, ir produktai iš kitų šalių, ir jų pavadinimai kitomis kalbomis. Jei sukuriame gerą lietuvišką pavadinimą, tai reikia jį ir vartoti, o jei neatrandame tinkamo lietuviško, vartojame adaptuotą, t. y. pritaikytą prie lietuvių kalbos, žodį. Bet persistengti irgi nereikia: nebūtina kuskusą vadinti kruopainiu ar lazaniją keisti lakštinių apkepu arba rizotą nelabai aiškiu daugiaryžiu. Suabejojus, kaip rašyti svetimą žodį (gal adaptuotai, o gal yra geras lietuviškas žodis), geriausia susirasti internete Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.

Keli pasitaikiusių Kėdainių kavinių valgiaraščiuose nenorminių svetimžodžių pavyzdžiai: bruschetta (taisyklingai būtų brusketa, itališkas skrebutis), calzone, kalconė (tais. perlenktoji pica), carpaccio, karpačo, karpačis (tais. karpačas), ciabatta (tais. čiabata, itališka duona), gaspacho, gazpačo (tais. gaspačas), pesto (tais. pestas, pesto padažas, bazilikų padažas), shiitake grybai, šitake (tais. šitakiai, valgomieji danteniai).

Kartais visai be reikalo tokie adaptuoti (sulietuvinti) svetimžodžiai rašomi kabutėse. Tikrai nereikia kabučių rašant florentinas, tiramisas ir pan.

Atskira kalba apie sūrius. Nes dažniausiai būtent jų pavadinimai yra iškraipomi: rašoma nesulietuvintai arba sulietuvintai, bet su klaidomis, su kabutėmis, pirma raidė kartais kažkodėl parašoma didžioji. Galima rasti ir macarela, ir moccarela, ir mozarela, ir „Mocarela“. Reikėtų vartoti adaptuotą formą – mocarelà. Rašome mažąja raide, kaip ir visus bendrinius žodžius. Pvz., salotos su mocarelà. Daugiau sūrių pavadinimų pavyzdžių: bri, čederis, edamas, gauda, kamamberas, feta ir kt.

Tas pats ir su kavos pavadinimais. Turėtų būti rašoma ne kava „Capučino“ ar CAPUCCINO ar dar kaip nors, o kapučino kava arba tiesiog kapučinas, ne kava Late ar Latte, o latės kava arba tiesiog latė.

Pasitaiko valgiaraščiuose nevartotinų svetimybių. Pvz., ne rolmopsas reikėtų rašyti, o silkių suktinukas, ne čili, o aitrioji paprika, ne čipsai, o traškučiai, ne laimas, o žalioji citrina, ne musas, o putėsiai, ne oreganai, o raudonėliai, ne steikas, o kepsnys, didkepsnis, ne tomatų padažas, o pomidorų, ne zrazai, o suktinukai.

Kitos klaidos ir klaidelės

Labai įvairuoja kabučių rašyba. Lietuviškos kabutės yra tokios – „Abc“. Užmirštama, kad simbolinius pavadinimus reikia rašyti kabutėse arba išskirti kitu šriftu ar kita spalva, ar dar kitaip. Pvz., turėtų būti rašoma „Cezario“ salotos / CEZARIO salotos / Cezario salotos.

Simboliniai pavadinimai, sudaryti iš daiktavardžio ar įvardžio kilmininko arba būdvardžio vardininko, visada turi eiti prieš pažymimąjį žodį – gaminio bendrinį pavadinimą, o sudaryti iš nekaitomų žodžių turi būti rašomi po rūšinių pavadinimų. Ne Gira Gubernijos, o „Gubernijos“ gira, ne Kokteilis „Geras“, o „Geras“ kokteilis, ne Kepsnys „Kaimiškas“, o „Kaimiškas“ kepsnys ir pan.

Prekių ir kitų gaminių pavadinimuose derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio, tad ne Karbonadas muštas, o Muštas karbonadas, ne Arbata žalioji, o Žalioji arbata, ne Gėrimai karšti, o Karštieji gėrimai (rūšiai, išskiriamajai daikto ypatybei nusakyti labiau tinka įvardžiuotinė forma).

Dažna klaida: kableliais neišskiriamas išplėstinis pažyminys po pažymimojo žodžio. Rašoma „Lašišos filė troškinta su baltu vynu“, o reikia rašyti „Lašišos filė, troškinta su baltuoju vynu“. Taip pat ne „Kiaulienos nugarinės kepsniukai užkepti konservuotais ananasais-sūriu“, o „Kiaulienos nugarinės kepsniukai, apkepti su konservuotais ananasais ir sūriu“. Kaip matome, čia buvo net trys klaidos. Primintina, kad lietuvių kalbojeveiksmažodis užkepti (užkepa, užkepė) nevartotinas reikšme „kiek pakepti, paskrudinti“, šia reikšme vartojamas žodis apkepti. Taip pat reiktų vartoti žodį apkepėlė, o ne užkepėlė.

Užrašuose „Kokosų-ciberžolės padažas“ arba „Burokėlių-obuolių salotos“ nereikia brūkšnelio, nes jis nerašomas tarp sintaksiškai lygiaverčių, bet reiškiančių skirtingus dalykus daiktavardžių. Turi būti Kokosų ir ciberžolių padažas arba Kokosinis ciberžolių padažas; Burokėlių ir obuolių salotos.

Reiktų įsidėmėti, kad po žodžių santrumpų dedamas taškas, o po tarptautinių ir simboliais laikomų santrumpų taško nereikia. Tad po santrumpų Eur, kg, g, l, mg ir pan. taškai nededami, bet dedami po santrumpų, tokių kaip šios: sūd., šald., š. rūk.

Kur ieškoti informacijos?

Sudarant valgiaraščius, patartina informacijos ieškoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje. Čia rasite rekomendaciją „Dėl maisto gaminių pavadinimų rašymo“, Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, kitus komisijos nutarimus. Labai patogu naudotis komisijos Konsultacijų banku − leksikos, gramatikos, skyrybos, rašybos ir kt. patarimų baze. Paieškos langelyje įrašę rūpimą žodį ar jo dalį, sulauksite patarimo, rekomendacijos ar taisyklės nuorodos. 2010 metais buvo išleista Albinos Šiupinienės knygelė „Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams“. Visada galima pasitarti su Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švediene (tel. 69559, e. p. ruta.svediene@kedainiai.lt). Kasmet sulaukiama apie 400−500 įvairių kalbos klausimų, tad prašom klausti ir Jūs, mieli valgiaraščių sudarytojai. Juk visi žino − tvarkingas, be klaidų valgiaraštis – pagarba klientui ir sau, tad pasistengti verta jau vien dėl to.