Kokias klaidas darome vartodami vaistus?
Vis labiau įsibėgėja šaltasis metų sezonas, o kartu su juo ir įvairiausių infekcinių ligų atakos. Jau pasigirstama ir apie pirmuosius susirgimo gripu atvejus. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai primena, kokias klaidas darome gydydamiesi patys.
Per ilgai gydomės savarankiškai, nesikonsultuojame su gydytoju ar vaistininku, dėl to net ir paprasčiausias negalavimas neretai komplikuojasi į rimtą ligą.
Sutikite, ne visi, pasijutę prastai, iš karto skubame dėl gydymo taktikos tartis su gydytoju ar vaistininku. Nemažai mūsų skaudančią gerklę, varvančią nosį, kosulį ir kitus viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus pirmiausia gydomės patys, vartojame vienokių ar kitokių nereceptinių vaistų. Tai nėra blogai, jei nusiskundimai dėl sveikatos nedideli, savaime praeina po kelių dienų. Tuo tarpu jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta ir toliau vargina prasta savijauta, jei sunkėja bendra būklė, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, galbūt atlikti kraujo ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, paskirti būtini vaistai, aptarti jų vartojimo ypatumai. Beje, visuose nereceptinių vaistų pakuočių lapeliuose taip pat akcentuojama, kad preparatu be gydytojo ar vaistininko konsultacijos, galima gydytis ne ilgiau nei kelias dienas.
Antibiotikus vartojame netikslingai, neatsakingai.
Nors daugelis tikrai žinome, kad antibiotikai – receptiniai vaistai ir šiaip nuėję į vaistinę jų nenusipirksime be gydytojo išrašyto recepto, visgi pas dažną namuose šių vaistų yra likę iš seniau, kitaip tariant, ne iki galo suvartotų nuo ankstesnių sirgimų. Pasijutę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, kai kurie pradedame gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Štai toks savarankiško gydymosi elgesys yra labai neatsakingas. Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus.
Nežinote, kas išprovokavo negalavimą – virusas ar bakterija? Tai išsiaiškinti galima atlikus specialius kraujo tyrimus. Labai svarbu atminti, kad jei virusinę infekciją gydysime antibiotikais ar vartosime juos „profilaktiškai“, tikrai sau nepadėsime. Atvirkščiai, kaip tik galime padidinti riziką išsivystyti atsparumui antibiotikams.
Taip pat būtina žinoti ir tokį dalyką, kad jei jau gydytojas antibiotikus skyrė, šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip parašyta pakuotės lapelyje ir suvartoti iki galo, nes vartojant nepilną antibiotikų kursą (2-3 dienas vietoj 5, 7 ar 10 dienų), tikėtina, infekciją „apraminsime“, bet bakterijos nesunaikinsime. Šioji gali tapti atspari (prisitaikyti) vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi.
Kaip nepasiklysti veikliųjų medžiagų labirintuose?
Šiandien tai pačiai būklei gydyti galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų, kurios skiriasi tiek savo veikimo principu, tiek kitais ypatumais – doze, vaisto vartojimo dažniu ir laiku, derinimu su maistu, gydymo trukme. Dėl to prieš perkant net ir „paprastą“, daugelio vartojamą nereceptinį vaistą, verta iš pradžių pasikonsultuoti su vaistininku – priklausomai nuo ligos simptomų bei gretutinių ligų ar kitų vartojamų vaistų, pastarasis gali padėti parinkti tinkamesnį preparatą arba patikslinti šio dozę. Pavyzdžiui, dauguma pacientų žino tokį vaistą kaip aspirinas, tačiau tikrai ne visi yra skaitę ar girdėję, kad vienokia šio preparato dozė yra skirta gydyti skausmą ir temperatūrą, kitokia – slopinti kraujo krešėjimą.
Kita problema ta, jog tą pačią veikliąją medžiagą gamina skirtingos farmacinės kompanijos, dėl to ji turi skirtingus firminius pavadinimus. Iškyla grėsmė nusipirkti to paties vaisto tik skirtingais pavadinimais.
Taip pat ypač reikia atkreipti dėmesį perkant sudėtinius vaistinius preparatus, turinčius ne vieną, o kelias veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, į daugumą cheminių vaistų nuo peršalimo įeina paracetamolis. Tad nusipirkus sudėtinių vaistų, labai svarbu atidžiai skaityti jų sudėtį ir atskirai papildomai nevartoti vienos ar kitos veikliosios medžiagos, nes iškyla rizika perdozuoti.
Sudėtiniai vaistiniai preparatai patogu, nes nereikia vartoti kelių skirtingų vaistų. Tačiau kartais žmonės perka vaistą, turintį kelias veikliąsias medžiagas, nors iš tikrųjų jam reikalinga tik viena iš jų. Svarbu atminti, jog bereikalingas vaisto vartojimas paciento būklės nepagerina, tik didina nepageidaujamų poveikių riziką. Todėl prieš perkant sudėtinį vaistinį preparatą rekomenduotina vaistininkui išvardinti tikslius negalavimų simptomus. Jis padės pasirinkti teisingai.
Primename, kad neretai daugelio užkrečiamų ligų, o taip pat ir gripo bei jo sukeliamų komplikacijų, vaistų galima išvengti laiku pasiskiepijus. Tad raginame nepamiršti ligų profilaktikos.
