14 kovo, 2017

Kokie nebeveikiančios elektroninės technikos rūšiavimo mitai vis dar sklando Lietuvoje?

Į atliekų rūšiavimą Lietuvos gyventojai žiūri vis atsakingiau, tačiau net labiausiai informuotiems kyla netikėtų klausimų. Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, taip nutinka dėl tam tikrų visuomenėje pasireiškiančių klaidingų įsitikinimų apie elektros ir elektronikos prietaisų rūšiavimą. Kai kurie nugirsti mitai kartais gali suklaidinti tiek atsakingiausiai rūšiuojančius, tiek pradedančius, tad L. Ivanauskas ragina rūšiuoti aktyviai, o kilus klausimams – susiekti su atsakingomis organizacijomis.

  1. Prie konteinerių paliktus sugedusius įrenginius surūšiuos kiti. „Nors ir itin retai, bet dar pasitaiko atvejų, kai tokias stambias elektroninės technikos atliekas, kaip skalbimo mašinos, dulkių siurbliai ar net šaldytuvai, gyventojai palieka prie artimiausių konteinerių. Deja, buitinių atliekų vežėjai neturi nei galimybių, nei įrangos tinkamai pasirūpinti šių prietaisų išvežimu bei tvarkymu. Dėl šios priežasties, toks gyventojų elgesys yra neatsakingas: kai kada net pavojingos atliekos, kaip, pavyzdžiui, freonu užpildytas šaldytuvas, paliekamos likimo valiai, o visgi turėtume įsitikinti, kad mūsų išmesta įranga bus sutvarkyta tinkamai“, – pasakoja EPA atstovas. Pasak jo, tokias ne tam skirtoje vietoje išmestas atliekas pastebėję gyventojai gali susisiekti su EPA surinkėjais, kurie nemokamai išveža įrenginius saugiam sutvarkymui.
  1. Neveikiančius elektroninius prietaisus visada galima sutaisyti ar parduoti. Toks požiūris gan paplitęs visuomenėje, ir kaip pabrėžia L. Ivanauskas, kai kada yra visiškai teisingas. „Visame pasaulyje žmonės skatinami neišmesti dar tinkamos naudoti elektronikos įrenginių, esant galimybei – juos taisyti, dovanoti ir pan. Visai kitaip derėtų elgtis su nebeveikiančia ir nepataisoma ar nesaugia įranga. Tokius prietaisus rekomenduojama atiduoti į patikimų atliekų tvarkymo specialistų rankas, nes greičiausiai ilgamečiai planai „kažką, kažkur, kažkada“ dar panaudoti ar parduoti, taps tiesiog erdvę užimančiu galvos skausmu. Svarbu nepamiršti, kad netinkamai tvarkomos ar sandėliuojamos elektroninės technikos atliekos taip pat kelia grėsmę aplinkai: ištekėję chemikalai gali pakenkti gamtai, o prasiskverbę į gruntą, pakeisti geriamojo vandens sudėtį bei padidinti onkologinių susirgimų riziką“, – teigia L. Ivanauskas.
  1. Elektroniniai prietaisai ir žaislai yra labai smulkūs – galima nerūšiuoti. Tai nulemia smulkios elektroninės technikos kelionę į buitinių atliekų konteinerius kartu su pietų likučiais ar popieriniais rankšluosčiais. L. Ivanauskas pasakoja, kad kartais žmonės į bendrus konteinerius išmeta elektronikos prietaisams priskiriamas atliekas ir nesusimąsto, kad elgiasi netinkamai. „Pasitaiko atvejų, kad tam tikri vaikų žaislai ar smulkūs įrenginiai, pavyzdžiui, elektroniniai dantų šepetėliai, elektroninės cigaretės ar laikrodžiai, išmetami su buitinėmis atliekomis pamiršus, kad jose yra elektronikos, arba galvojant, kad dėl savo mažo dydžio jie nesukels žalos aplinkai“, – pavyzdžiais dalinasi EPA atstovas. Pašnekovas pabrėžia, kad net smulkiausios netinkamai išmestos ir grunte ar prie vandens telkinių atsidūrusios elektronikos atliekos gali sukelti grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.
  1. Rūšiuoti elektronikos prietaisus – brangu ir keblu. „Įgyvendindami projektus matome, kad gyventojų žinios apie tai, kaip tinkamai rūšiuoti skirtingų kategorijų atliekas, sparčiai plečiasi, auga ir sąmoningumas. Deja, bet klausimų apie tai, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju, vis dar kyla ir tuomet atsiranda grėsmė, kad bus priimtas neteisingas sprendimas: atliekų atsikratyti metant į bendrus konteinerius ar jų visai neišmesti ir sandėliuoti namie. Taip nutinka ir klaidingai įsitikinus, kad rūšiavimo procesas užtruks ar gali brangiai atsieti“, – sako L. Ivanauskas. Asociacijos atstovas primena, kad EPA organizuoja nemokamą stambių elektronikos prietaisų surinkimą iš gyventojų namų – EPA surinkėjus galima išsikviesti epa.lt nurodytais kontaktais. Tuo tarpu smulkią įrangą bei baterijas galima išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius. EPA Lietuvoje yra įrengusi daugiau kaip 4 tūkst. elektronikos atliekų surinkimo vietų visoje Lietuvoje. Kurios yra arčiausiai galima sužinoti EPA tinklalapyje arba iš „Google Play“ elektroninės parduotuvės parsisiuntus nemokamą mobiliąją programėlę „Rūšiuoklis“.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos