Kokios profesijos ir gebėjimai bus reikalingi rytojaus rinkai?
Genų programuotojai, smegenų inžinieriai, klimato valdytojai – tai tik keletas profesijų, kurios, prognozuojama, atsiras ateityje. Netgi neminint tokių futuristiškai skambančių specialybių akivaizdu, jog darbo rinka per ateinančius keliolika metų smarkiai keisis. Kaip jaunajai kartais padėti ugdytis reikiamas kompetencijas ir kokias perspektyvias profesijas rinktis – apie tai jau balandžio 25-ąją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksiančioje konferencijoje tėvams „Vaikai auga. Ar mes augame kartu?“ kalbės VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė profesorė Jelena Stankevičienė. Dalijamės keletu jos įžvalgų, kurios galbūt kažkam padės pasirinkti tinkamą karjeros kelią.
Kaip darbo rinka keisis iki 2030-ųjų?
Ateities darbo rinką lemia šiandien vykstantys ekonominiai procesai – paminėsiu pagrindinius. Pirma, tai vadinamoji ketvirtoji industrinė revoliucija. Naujosios „lūžio“ technologijos lems mažėjantį pasikartojančių operacijų poreikį, kurias pakeis didesnis dirbtinio intelekto pritaikymas. Antra tendencija – ilgesnė gyvenimo trukmė lems ilgesnį darbingą amžių, didesnį senėjančios visuomenės paslaugų ir prekių poreikį. Trečia tendencija – nuolatinė kaita, didesni pokyčių srautai lems poreikį nuolat mokytis ir dažnai keisti profesiją. Ketvirta, rinkų globalizacija – skirtingų kultūrų įsijungimas, tinklaveika lems didesnį socialinių gebėjimų poreikį, gebėjimą dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje, fiziškai nesusitinkant su savo kolegomis. Penkta tendencija – urbanizacija. Prognozuojama, kad daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Kitos svarbesnės tendencijos: klimato kaita, finansų rinkų plėtra ir globalizacija, gamybos našumo augimas, paslaugų sektoriaus plėtra.
Dabar darbo rinkoje itin geidžiami IT, inžinerijos specialistai. O ką galime vadinti ateities profesijomis?
Mokslininkai futuristai prognozuoja, kad ateityje atsiras visiškai naujos profesijos, tokios kaip genų programuotojai, maisto inžinieriai, bioinformatikai, smegenų inžinieriai, orų (klimato) valdytojai, kosmoso eismo kontrolieriai, atminties padidinimo, genetinio programavimo teisininkai, namų robotų programuotojai ir kiti.
Tai reiškia, kad kai kurios sritys, gebėjimai, vertinami dabar, po keliolikos metų nueis užmarštin?
Jeigu dabar dar didelę reikšmę turi žinios ir įgūdžiai, tai ateityje, kai pokyčiai bus vis spartesni, labiau vertinsime socialinius ir asmeninius gebėjimus. Vertinant kiekvienos profesijos pastovius ir besikeičiančius įgūdžius, ateityje ši proporcija padidės. Iki 35 procentų sudarys besikeičiantys įgūdžiai, o finansų ir IT srityse jie sieks net iki 45 procentų.
Kokias kompetencijas ir kaip reikėtų ugdyti, norint patenkinti būsimos rinkos poreikius?
Norint patenkinti būsimos rinkos poreikius, jau dabar reikia skirti daugiau dėmesio tokių kompetencijų kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, mentorystė, tinklaveika ugdymui. Bus labai vertinamas emocinis intelektas, paslaugumas, derybų menas, pažintiniai gebėjimai. Geidžiamiausi darbuotojai bus tie, kurie gali atlikti kelis darbus, o ne tie, kurie 15 metų dirba tą patį darbą.
Ar dabar augantys vaikai bus pasiruošę ateities rinkai?
2030-aisiais į darbo rinką ateis vaikai, gimę 2010 metais, taip vadinamoji alfa karta. Tai vaikai, nuo gimimo pripratę prie išmaniųjų technologijų, jomis besinaudojantys. Prognozuojama, kad jie bus labiausiai išsilavinusi karta, kuri į darbo rinką galės įsilieti žymiai anksčiau, dar neturint formalių mokslų baigimo pažymėjimų. Visgi jiems truks bendravimo ir kitų socialinių įgūdžių.
Koks tėvų vaidmuo, vaikui renkantis profesiją? Kiek stipriai jie turėtų prie to prisidėti?
Ar dabar augantys vaikai bus pasiruošę ateities rinkai, priklauso ir nuo mūsų tėvų, kokias galimybes suteikiame savo vaikams. Ateityje svarbiau bus ne konkrečios profesijos, o tam tikros ar net kelių sričių pasirinkimas, nuolatinis mokymasis. Svarbu, kad tėvai suteiktų vaikams galimybes būti ir augti tarpkultūrinėje ir daugiakalbėje aplinkoje, ugdytų bendradarbiavimo ir tinklaveikos įgūdžius, skatintų emocinį intelektą ir empatiją, ugdytų iniciatyvumą, gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, mokytis iš nesėkmių. Šalia bazinių raštingumo sričių, tokių kaip mokėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti, būtinumą įgauna mokėjimas programuoti bei finansinis raštingumas.
Išduokite paslaptį, kaip pasirinkti tinkamą ir kartu perspektyvią specialybę?
Tinkamos ir perspektyvios specialybės pasirinkimas priklauso nuo vaiko polinkių ir gebėjimų. Ekonominės tendencijos rodo, kad gebėjimus, kurių reikės ateities darbo rinkoje, reikia pradėti ugdyti šeimoje. Netikslinga kalbėti ir apie siauros profesijos pasirinkimą, reikia ruošti universalių socialinių ir asmeninių gebėjimų turinčius vaikus. Didžioji stiprybė yra talentų ugdymas. Tėvai yra pirmieji, kurie gali pastebėti vaiko gabumus ir sudaryti sąlygas jiems augti. Būkime dėmesingi savo vaikams, leiskime jiems augti bei atskleisti savo stipriausias puses.
