Kokių pokyčių reikia regioninei politikai?

Nieko. Tokį atsakymą gautume iš valdančiųjų, jei paklaustume ką pavyko nuveikti, kad regionuose steigtųsi verslo įmonės ir čia atsirastų naujų darbo vietų gyventojams. Ką jau kalbėti apie milžinišką pajamų prarają tarp gyvenančių didmiesčiuose ir mažesniuose regioniniuose miesteliuose bei tiesioginių užsienio investicijų dydį, tenkantį vienam gyventojui skirtinguose regionuose.

Anokia paslaptis, kad darbingo amžiaus žmonės iš regionų bėga ir kuriasi Vilniuje, Kaune ar kituose šalies didmiesčiuose. O tokį nelengvą sprendimą jie yra priversti priimti tik tam, jog galėtų uždirbti daugiau ar kaip pridera išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių piliečiams – vesti savo vaikus į darželį ar mokyklą, kurios yra šalimais namų.

Lietuvos regioninės politikos fiasko

Vilniaus regionas tapo turtingiausiu Baltijos šalyse, aplenkdamas Talino regioną, kuris 2004 metais buvo net 40 proc. turtingesnis už Vilniaus. Viena vertus, džiugu, jog Vilnius ekonomiškai paaugo, kita vertus – atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų, kurie vystėsi gerokai vangiau, dar labiau padidėjo. 

Nors Vilniaus regionas nuo šiol laikomas turtingiausiu, bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, kuris nusako šalies ekonomikos išsivystymo lygį, Lietuvoje, deja, yra mažesnis nei Estijoje. Estijos BVP vienam gyventojui 2022 metais siekė 76 proc. ES vidurkio, Lietuvos – 67 proc., nors Vilniaus regiono rodiklis ir buvo pasiekęs 100 proc.

Pasidžiaugę įspūdingais Vilniaus rezultatais pažvelkime kaip sekasi likusiai Lietuvai. Tauragės regionas užima priešpaskutinę vietą, nes jame nominalus BVP vienam gyventojui siekia tik 13,2 proc., kai vertiname visus Baltijos šalių regionus pagal turtą. Ne ką geresnė situacija yra Alytaus regione, kur nominalus BVP vienam gyventojui yra 13,6 proc., Utenos regione – 13,8 proc. ir Marijampolės regione – 14,4 proc.

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui Vilniaus apskrityje taip pat yra gerokai didesnės už tas, kurios tenka žmonėms, gyvenantiems likusiose šalies apskrityse. Pasak Oficialiosios statistikos portalo, 2022 metais vienam Vilniaus apskrities gyventojui teko 25 903 eurų, Kauno apskrities – 5272 eurai, Marijampolės apskrities – 1564 eurai,  Utenos apskrities – 1435 eurai ir Tauragės apskrities – 1072 eurai. Tai, jog vienoms apskritims tenka mažesnės tiesioginių užsienio investicijų sumos, o kitoms – ženkliai didesnės, tik dar labiau pagilina atskirtį tarp Vilniaus ir kitų apskričių bei prisideda prie netolygaus ekonominio šalies išsivystymo.

Apskričių gyventojams nelieka nieko kito, o tik palikti gimtuosius namus, jei nori dirbti ir užsidirbti. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, nedarbo lygis kaimuose yra didesnis nei šalies miestuose. Šių metų pirmąjį ketvirtį nedarbas kaimuose sudarė 10,9 proc., atitinkamai miestuose – 7 proc. Ilgalaikio nedarbo lygis taip pat yra gerokai didesnis kaimuose nei miestuose. Pirmąjį šių metų ketvirtį ilgalaikis nedarbas miestuose sudarė 1,9 proc., kaime – 3,7 proc.

Pajamų skirtumai tarp šalies regionų tampa vis labiau ir labiau badantys akis. Ar normalu, kad Vilniaus apskrityje mėnesinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ pernai metų ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2313,8 eurus, kai Tauragės apskrityje – 1724,0 eurus, o Utenos apskrityje dar mažesnę sumą – tik 1659,6 eurus. Kur teisybė, kad apskričių gyventojai gauna gerokai mažesnius atlyginimus, nors maisto ar komunalinių paslaugų kainos yra tokios pačios kaip Vilniuje.

Gyventojų skaičius skirtingose šalies apskrityse mažėja kasmet, nepaisant to, kad Vyriausybė turi Regionų plėtros programą ir Europos Sąjunga per daugiau nei dešimtmetį regionų ekonomikos vystymuisi yra skyrusi milijardus eurų. Kada Lietuva imsis realių priemonių, kad sumažintų ekonominio išsivystymo netolygumus?

Europos Sąjungos investicijų regionams panaudojimas

Žinoma, visuomet galima sakyti, kad Europos Sąjungos fondai regioninei politikai turėtų būti dosnesni. Europos Komisija patvirtino, kad iš viso Lietuvai pagal fondų investicijų programą 2021– 2027 metų laikotarpiui numatyta 7 mlrd. 449 tūkst. eurų suma. Manau, jog tokių pinigų pakanka, jei tik pastarieji yra panaudojami tikslingai, siekiant mažinti regioninę atskirtį.

Tikslingas ir ateičiai apgalvotas Europos paramos pinigų panaudojimas būtų toks, kuris skatintų geriau apmokamų darbo vietų ir verslo įmonių kūrimąsi, leistų pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus į regionus ir pasiūlytų greitą ir modernų transporto tinklą, kuris suteiktų galimybę žmonėms, gyvenantiems regionuose, lengvai pasiekti darbo vietas ir regionų centrus.

Tačiau, ar valdantieji konservatoriai padarė viską, kad būtų galima efektyviai įsisavinti regionines lėšas? Ar nebus taip, kad prarasime progą ir nesugebėsime sukurti palankesnių ekonominių sąlygų regionuose gyvenantiems žmonėms?

Valstybė žmonėms, gyvenantiems skirtinguose šalies kampeliuose, turi suteikti galimybę pasivyti didmiesčių gyventojus. Europos Parlamente nesėdime rankų sudėję – kartu su aktyviais regionų gyventojais pateikėme peticiją, kurios dėka pavyko išsaugoti  314,9 mln. eurų sumą Vidurio ir Vakarų regionams iš europinių fondų.

Būtina, kad žmones iš regionų pasiektų europiniai pinigai, nes juos išnaudojant galėtume įveikti nedarbo, pajamų nelygybės ir skurdo problemą, su kuria susiduria net 27,9 proc. žmonių, gyvenančių Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Pakaks trypčioti – imkimės darbų, kad sustabdyti regionų tuštėjimo metą!

Prašau ir raginu kiekvieną iš Jūsų, mielieji, ateiti į Europos Parlamento rinkimus ir atlikti pilietinę pareigą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra vieną iš tų politinių jėgų, kuri rūpinasi, kad regionai būtų gyvybingi ir klestėtų – regionai stiprėtų ekonomiškai, regionams atitektų didesnė dalis tiesioginių užsienio investicijų ir juose išliktų mokyklos bei ligoninės.