Kol tėvai dirba, vaikai atostogauja: kaip sumažinti rizikas palikus vaikus vienus namuose?

Artėjančios vaikų rudens atostogos vieniems tėvams asocijuojasi su išvykomis ir turiningu laiku drauge, kitiems, neturint galimybių dirbti namuose ar atostogauti, su darbu biuruose ir vienais paliktais vaikais. Pastarieji šeimininkaudami savo namuose, deja, kartais patenka į nelaimingus atsitikimus ir neišvengia traumų. Draudimo ekspertė išskyrė dažniausiai pasitaikančius mažamečių susižalojimus ir patarė, kaip jų būtų galima išvengti.

Kiekvienas atvejis – individualus

Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tėvai turi pareigą pasirūpinti, kad jaunesnis nei 6 metų vaikas ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas iki 15 minučių trunkantis jaunesnio nei 6 metų vaiko palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.

Tačiau nelaimes namuose, kai vaikai paliekami vieni, analizuojanti draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė akcentuoja, kad nereikėtų aklai vadovautis įstatymo raide.

„Dalis vaikų jau būdami 7 metų amžiaus gali kuo puikiausiai savimi pasirūpinti ir klausyti tėvų nurodymų šiems nesant šalia, o kitiems vaikams ir vyresniame amžiuje dar gali reikėti suaugusiųjų priežiūros. Svarbu suprasti, kad vaikai bręsta skirtingai, kiekvienas atvejis yra individualus ir tik patys tėvai, žinodami savo atžalų gebėjimus, gali geriausiai įvertinti situaciją. Negana to, itin svarbu suprasti, kiek laiko vaiką galima palikti vieną namuose“, – pataria specialistė. 

Nuo sumušimų iki kaulų lūžių

Net ir gerai įvertinus vaikų galimybes būti vieniems namuose, kartais traumų neišvengiama dėl šių nutrūktgalviškumo. ERGO duomenimis, uždarose patalpose patiriamos mokyklinio amžiaus vaikų traumos dažniausiai susijusios su judriomis veiklomis žaidžiant. Viena lengviausių – patempti čiurnos raiščiai neteisingai pastačius koją, sąnarių panirimai ir muštinės žaizdos atsitrenkus į kietus paviršius. Blogiau, kai pastarosios – galvos ir veido srityje, taip galima netekti ir dantų.  

„Neretai žaidžiant namuose patiriami kaulų lūžiai: dilbio kaulai dažniausiai nukenčia griūvant remiantis ranka, plaštakų naginių pirštakauliai – privėrus pirštus durimis ar baldų durelėmis, pėdų pirštakauliai – koja atsitrenkiant į baldus. Šios traumos ne tik gerokai sunkesnės, bet ir susijusios su kur kas didesniu vaikų bei jų tėvų išgąsčiu“, – teigia A. Jusė.

Analizuodama duomenis, draudimo ekspertė pastebi, kad kartais sunkios, fizinius ir emocinius randus paliekančios traumos patiriamos ir vaikams laiką namuose leidžiant ramiai. Vaikus sužaloja žaisdami gyvūnai, gamindami maistą jie įsipjauna, o vieni skaudžiausių – nusideginimai karštais skysčiais, kai nusiplikoma karšta arbata ar verdančiu vandeniu.

„Blogiausia, sužeidimus lydi ir didžiulis vaikų išgąstis, o po kai kurių sužalojimų prireikia net randus naikinančių plastinių operacijų, todėl apsidraudžiant bent nuo dalies problemų vertėtų pagalvoti apie draudimą nuo nelaimingų atsitikimų“, – pataria A. Jusė.

Išvengti traumų misija – įmanoma?

Mokslininkai teigia, jog galima išvengti net 90 proc. vaikų traumų. Vienas svarbiausių komponentų – maksimaliai saugios aplinkos vaikams sukūrimas: nuo pirštų privėrimo ir kaulų lūžių gali apsaugoti durų, stalčių ir spintelių fiksatoriai, sveikus pėdų pirštakaulius ir dantis gali išsaugoti baldų kampų apsaugos. Iš žaidimo zonų reikėtų eliminuoti peilius ir žirkles, juos laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Kitaip sakant, reikėtų būti kūrybiškiems ir laiku identifikuoti galimus nelaimės sukėlėjus.

Tačiau visa tai gali ir nepadėti, jei su vaikais nuo mažens nebus kalbama apie pavojingas situacijas, jie nebus skatinami elgtis saugiai. Tam, beje, gali pasitarnauti ir knygos apie saugą namuose ar animaciniai filmukai. Tuo metu draudimai kaip tik gali paskatinti vaikų smalsumą ar norą maištauti.

„Prieš paliekant vaikus vienus namuose būtina aptarti situacijas ir įsitikinti, kad atžalos mokės savimi pasirūpinti, o kilus problemai į ją tinkamai reaguos. Jei nutiktų nelaimė, vaikas turi mokėti susisiekti su tėvais, žinoti, ką daryti, jei jie neatsiliepia – po kurio laiko mėginti skambinti dar kartą ar susisiekti su kitais atsakingais asmenimis. Tėvams reikia įsisąmoninti, kad geriausias būdas užtikrinti vaikų saugumą – dialogas su jais ir nuolatinis mokymas nuo mažens“, – pataria ERGO atstovė.