Komisija aptarė galimas ekstremalias situacijas
Varėnos rajono savivaldybėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptarti svarbiausi su ekstremaliomis situacijomis rajone susiję klausimai. Posėdyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, administracijos direktorius Alvydas Verbickas bei pagrindinių rajono tarnybų vadovai.
Posėdžiui pirmininkavęs savivaldybės administracijos direktorius A. Verbickas susirinkusius informavo, kad šis posėdis sušauktas aptarti galimas grėsmes bei sprendimo būdus joms mažinti.
Pirmiausia komisijos nariai aptarė praėjusių metų veiklą ir iškilusius ekstremalius atvejus. Savivaldybės administracijos vyr. specialistas Nikolajus Lysenkovas pateikė praėjusių metų savivaldybės veiklos civilinės saugos srityje ataskaitą.
Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Bautronis kalbėjo apie tai, jog ekstremalių situacijų atveju ir toliau išlieka problema dėl Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, kuri siunčia informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ar kitas pavojų keliančias situacijas trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus, Jis pažymėjo, jog ši sistema pritaikyta tik naujesnių modelių mobiliesiems telefonams. Posėdyje buvo kalbėta apie šios sistemos svarbą ir perspėjimo žinučių gavimą visiems gyventojams. A. Bautronis taip pat pasidžiaugė, kad pastaruoju metu Varėnos rajono savivaldybė civilinės saugos srityje pasiekė geresnių rezultatų.
Varėnos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Donatas Jonauskas pateikė išsamią informaciją dėl afrikinio kiaulių maro. Pasak viršininko, situacija Lietuvoje nėra džiuginanti, nes maro atvejai užfiksuojami tai vienur, tai kitur. Neramina tai, jog keletas atvejų užfiksuota ir aplinkiniuose rajonuose. Varėnos rajone iki šiol nustatyti dvidešimt du afrikinio kiaulių maro atvejai.
Meras Algis Kašėta pasidomėjo, kada Varėnos rajono gyventojai galės auginti kiaules. D. Jonausko teigimu, jeigu mūsų ir aplinkiniuose rajonuose neatsiras daugiau maro židinių, tai įvykdę reikalavimus, kiaules Jakėnų ir Valkininkų seniūnijų žmonės galės auginti nuo šio rudens. Kada bus leista auginti kitose seniūnijose, kurios patenka į buferinę zoną, neaišku, nes nežinoma, kokia situacija yra Baltarusijoje. D. Jonauskas informavo, kad už šernų gaišenas nustatyta tvarka yra mokama po 30 eurų už rastą nugaišusį šerną.
Posėdyje taip pat buvo aptarta, kaip tarnybos pasirengę galimam pavasario polaidžiui. Pasak A. Bautronio, šį pavasarį polaidžio tikriausiai nebus, tačiau jis ragino atkreipti dėmesį, kad po liūčių žemesnėse rajono vietose potvynio grėsmė gali iškilti ir vasarą.
Kad pastaruoju metu Europos šalims aktuali pabėgėlių problema neaplenkia ir Lietuvos, kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vadas Vytautas Ižganaitis bei kiti VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai. Jie pateikė informaciją apie tarnybai pavestus nurodymus dėl galimo pabėgėlių antplūdžio. Jeigu rajone būtų per parą sulaikyta 30 nelegalių migrantų, rajone turėtų būti skelbiama ekstremali situacija, ir migrantai, VSAT pareigūnams bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, turėtų būti nukreipti į ten, kur galima įkurti laikinas apgyvendinimo vietas. Varėnos rinktinės pareigūnai informavo, kad tarnybai pavesta atnaujinti ekstremalių situacijų valdymo planus numatant būtinus veiksmus pabėgėlių antplūdžio atveju. Taip pat tarnybos atstovas turėtų būti įrašytas į rajono ekstremalių situacijų komisijos sudėtį. Pasieniečiai informavo apie priemones, kokias būtų privalu vykdyti iškilus masiniam pabėgėlių antplūdžiui. Bendradarbiaujant su savivaldybe bei kitomis institucijomis, reikėtų užtikrinti laikiną pabėgėlių apgyvendinimą, maitinimą ir sveikatos priežiūrą.
Posėdyje buvo aptartos kandidatūros į ekstremalių situacijų plano tobulinimo komisiją bei kiti klausimai.
