Komisija: ekstremali situacija dėl Gedimino kalno būklės negali būti skelbiama
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva šiandien į neeilinį posėdį rinkosi savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, turėjusi nuspręsti – ar būtina skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno būklės. Komisija išnagrinėjusi šį klausimą nusprendė, kad dabartinė Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste.
Ekstremali situacija sostinėje būtų skelbiama, jei kiltų pavojus nekilnojamajai kultūros vertybei – piliai, jei prireiktų evakuoti gyventojus, jei padariniai apimtų daugiau kaip du trečdalius miesto teritorijos, padėtis sutrikdytų gyventojų būtiniausias gyvenimo sąlygas, o gelbėjimo darbams atlikti pagalbos tektų prašyti kitų savivaldybių. Vertindama situaciją mieste, komisija rėmėsi ekstremalių įvykių ir situacijų kriterijais ir atsižvelgė į kalno būklę vertinusių ekspertų išvadas, kurios buvo svarstytos ir Vyriausybės posėdyje dėl kalno problemų sprendimo.
Sostinės ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė kreiptis į Kultūros ministeriją, Lietuvos Nacionalinį muziejų ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją, prašydama pateikti objektyvią informaciją apie Gedimino kalno šlaitų būklę, jei ji sukeltų staigų, didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Šių institucijų bus prašoma pateikti išsamią informaciją apie parengtą kalno šlaitų sutvarkymo programą ir jos įgyvendinimo grafiką. Gavusi objektyvius duomenis, komisija nuspręs, kokių būtinų veiksmų būtina imtis gelbstint Gedimino kalną.
Savivaldybės meras Remigijus Šimašius dar pavasarį kreipėsi į Vilniaus pilių rezervato direktorę Audronę Kasparavičienę bei Nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę, siūlydamas miesto pagalbą. Pasak sostinės vadovo, savivaldybė pasirengusi deleguoti savo specialistus, suteikti techniką tam tikriems kalno šlaito tvarkymo darbams, galėtų sutelkti gyventojus talkoms ir t.t.
