Konferencija apie žydų paveldą

Rugsėjo 29 d. Pakruojyje įvyko konferencija „Žydų paveldo unikalumas“. Joje dalyvavo visuomenės atstovai, kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojai, „Atžalyno“ gimnazijos moksleiviai. Pranešimus skaitė Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorijos skyriaus muziejininkė Vilma Karinauskienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc.dr.  Jurgita Verbickienė, valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikė Aušra Rožankevičiūtė. Savo prisiminimais su konferencijos dalyviais pasidalino Zenonas Gegeckas ir Janina Mykolaitienė.

Pirmoji pranešimą „Šiaurės Lietuvos žydų kultūrinis palikimas: Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose“ pristatė „Aušros“ muziejaus istorijos skyriaus muziejininkė Vilma Karinauskienė. Šiaulių miesto panoramoje išsiskiria statinys – Chaimo Frenkelio vila, pastatyta 1908 m. Muziejui vila perduota 1993 m. Nuo 1995 m. keliais etapais vyko vilos restauravimo darbai, kol 2000 m. vila atvėrė duris lankytojams. Pranešėja „restauravo“ ne tik vilą, bet ir visą jos savininko gyvenimo istoriją. Juk Chaimas Frenkelis – vienas garsiausių ir sėkmingiausių visų laikų Šiaulių pramonininkų. 1879 m. Ch. Frenkelio Šiauliuose įkurtos odos dirbtuvės išaugo į visoje Rusijos imperijoje garsų  odų perdirbimo fabriką. Chaimui mirus, verslu rūpinosi jo sūnus Jokūbas. 1925 m. Jokūbas Frenkelis viename iš didžiausių odų fabriko pastatų, buvusiame ekstrakto fabriko korpuse, atidarė modernų, mechanizuotą batų fabriką „Batas“, kuris 1926 m. pabaigoje buvo reorganizuotas į to paties pavadinimo akcinę bendrovę. Tiek Ch. Frenkelis, tiek jo žmona Dora, sūnus Jokūbas, marti Roza garsėjo kaip mecenatai ir filantropai. Iki šių dienų mieste yra išlikusių Frenkelių lėšomis pastatytų pastatų. Esama žinių, kad Frenkelių šeima rūpinosi savo fabriko darbininkų gerove. Fabrike veikė priešgaisrinės apsaugos komanda, buvo medicinos punktas, valgykla, skaitykla, fabriko darbininkams buvo pastatyta sinagoga. Frenkeliai nuolatos rėmė nepasiturinčius žmones ir tuos, kuriems reikėjo globos. Už labdaringą veiklą Ch. Frenkelio sūnus Jokūbas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio medaliu ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Šiandien Chaimo Frenkelio vila yra vienas iš kultūros židinių Šiauliuose. Čia apsilanko ne tik šiauliečiai, bet ir žydai iš viso pasaulio.

Pranešimą „Lietuvos žydai. Bendruomenės istorija ir integracijos modeliai“ pristatė Vilniaus universiteto istorijos fakulteto doc. dr.  Jurgita Verbickienė. Pranešėja apžvelgė Lietuvos žydų istorijos įvykius, faktus, paaiškino jų tarpusavio ryšį ir svarbą skirtingų laikotarpių Lietuvos žydų bendruomenei. Palyginus su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, Lietuvos teritorijoje pirmosios žydų bendruomenės pasirodė vėlai. Tik 1388 m. Vytautas, pritaikęs kitų Europos valstybių patirtį, suteikė pirmąją privilegiją tuo metu jau veikusiai Brastos bendruomenei, po metų privilegiją gavo ir Gardino žydai – tai pirmosios žydų bendruomenės LDK. Pagrindinis privilegijos tikslas buvo ne nustatyti tarpusavio santykius bendruomenėje, bet aptarti žydų ir krikščionių sambūvį, konfliktų sprendimo būdus. Istoriškai valstybė visada gynė žydų bendruomenę ir niekada nepasisakė nei už antijudaizmą, nei už antisemitizmą. Tai visuomenės nuostatos. XX a. pradžioje daugelis krikščioniškų kraštų pradėjo protestuoti, kad žydai pernelyg stipriai įsilieja į visuomenę, susitapatina su vietiniais ir nebėra jokio skirtumo tarp žydų ir krikščionių. Holokausto trauma, kurią patyrė faktiškai sunaikinta žydų bendruomenė, buvo begalinė. Šiuo metu Lietuvoje gyvenančią žydų bendruomenę lektorė apibūdino kaip nedidelę, atkūrusią savo institucijas. Pati bendruomenė susiduria su gana nemažais iššūkiais, nes, viena vertus, ji pasaulietinė, nebėra pakankamai tikinti. Kita vertus, dalis bendruomenės, ypač jaunimas, nemoka savo kalbos, kalbama rusiškai, lietuviškai.

Pranešimą „Nuo palikimo prie paveldo? Sinagogos Lietuvos miesteliuose“ skaičiusi Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikė Aušra Rožankevičiūtė, remdamasi mokslininkų tyrimais, ikonografine medžiaga, analizavo sinagogos, kaip dvasinės, visuomeninės ir išorinės žydų gyvenamosios erdvės dominantės, vaidmenį žydų bendruomenės gyvenime. Ypatingą dėmesį pranešėja skyrė Pakruojo sinagogai, pristatė istorines nuotraukas, kuriose matyti sieninė tapyba bei pagrindiniai liturgijos objektai – aron kodešas ir bima. Labai puošnus buvo aron kodešas – trijų siaurėjančių tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas. Priminta istorija, kad jo meistras buvo nevietinis, bemokslis ir labai neturtingas žydas, ilgai dirbęs, bet už darbą gavęs menką atlyginimą. Sienos ir lubų skliautas buvo gausiai dekoruoti. Piešiniuose matyti elnias, liūtas, tigras, erelis, kupranugaris, leviatanas, įsikandęs savo uodegą, paukščiai, medžiai, gėlės, traukinys. Antroje pranešimo dalyje lektorė aptarė šių dienų vietos bendruomenių santykio su sinagogų palikimu problematiką. Kaip vieną iš galimų komunikavimo su visuomene būdų pranešėja įvardino istorinės vaizduotės stimuliavimo metodą, kam puikiai gali pasitarnauti senos fotografijos, kitokia vaizdinė medžiaga. Būtina siekti jausminio patyrimo, nes tai yra paveikiau nei paskaitos, pamokos ar kiti įprastiniai metodai, nesukeliantys emocijų. Pastangas Pakruojo žydų sinagogoje įrengti biblioteką lektorė įvertino teigiamai, tik ragino nepamiršti žydų paveldo.

Savo vaikystės prisimintais su konferencijos dalyviais pasidalino ir Pakruojyje gimę ir  „gyvą“ jo istoriją  papasakoję Zenonas Gegeckas ir Janina Mykolaitienė. Zenonas savo pasakojimą pradėjo perfrazuodamas A. Baltakio eilėraščio žodžius: „gimiau sunkiu laiku“.  Mokytojas papasakojo apie to meto Pakruojo gyvenimą, santykius su žydų bendruomene. Savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis. Janina Mykolaitienė prisiminimuose palietė skaudžią holokausto temą, prisiminė tuometinius išgyvenimus, kėlė retorinį klausimą, kaip galėjo budeliai gyventi toliau, kaip tomis pačiomis kruvinomis rankomis glostė vaikus, apkabino moteris…

Po konferencijos lektorės apžiūrėjo Pakruojo sinagogą. Tokie mokymai plečia visuomenės akiratį, skatina ugdytis platesnį požiūrį ir toleranciją.

Konferencija organizuota įgyvendinant projektą „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“.