Konferencijoje – apie ugdymo kokybės gerinimo galimybes
rugpjūčio 29 dieną Kretingos rajono švietimo įstaigų vadovai rinkosi į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją aptarti praėjusių metų pasiekimų ir numatyti gairių ateinantiems mokslo metams.
Menine programa ugdymo įstaigų vadovus su artėjančia rugsėjo 1-ąja pasveikino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviai. Daug gražių žodžių susirinkusiai švietimo bendruomenei išsakė Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, Ministro Pirmininko patarėjas Antanas Vinkus, brolis pranciškonas, diakonas Bernardas Saulius Belickas OFM. Renginyje dalyvavo rajono Tarybos nariai Jūratė Sofija Laučiūtė, Dalia Martišauskienė ir Dangiras Samalius.
Už atsakingą ir ilgametį darbą padėkota Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorei Birutai Mikienei, nusprendusiai nebetęsti gimnazijos direktorės pareigų, į naują darbą Klaipėdoje su geriausiais linkėjimais buvo palydėta Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorės pareigas ėjusi Palmira Jurgilienė. Konferencijoje po įstaigų perorganizavimo pristatytos naujos Kretingos rajono švietimo centro darbuotojos: Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja – Vaidota Vaišienė, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus vedėja – Virginija Kvietkauskienė. Taip pat informuota, jog Pedagogų švietimo centro direktorės pavaduotoja neformaliajam ugdymui naujai paskirta Aurelija Jadenkienė, Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui – Judita Leščiauskienė. Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės padėka įteikta aktyviai pedagogų bendruomenės narei Adelei Mazeliauskienei, įkvepiančiai savo idėjomis visus pedagogų švietimo centrus respublikoje.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila, kalbėjęs apie švietimo veiklos aktualijas ir prioritetus, akcentavo, kad tėvai, rinkdami mokyklą savo vaikams, domisi joje dirbančių mokytojų kvalifikacija, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema, metodikomis ir mokymosi būdais, taikomais toje ugdymo įstaigoje. Pasak A. Sungailos, sprendžiant laukiančių vaikų eilių į darželius klausimą, šiais mokslo metais atidarytos dvi naujos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikams nuo 3 metų: Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ ir Kretingos rajono Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre. Nauja priešmokyklinio ugdymo grupė nuo rugsėjo 1-osios veiks Simono Daukanto progimnazijoje. Kalbėdamas apie pokyčius bendrajame ugdyme, Švietimo skyriaus vedėjas pažymėjo, kad per pastaruosius ketverius metus mokinių skaičius visų tipų mokyklose mažėjo, tačiau pamažu stabilizuojasi: į mokyklas praėjusių metų rugsėjo pradžioje susirinko 185 mokiniais mažiau, ankstesniais metais šis skaičius buvo didesnis nei 240. Savo pranešime A. Sungaila atkreipė dėmesį į būtinybę spręsti mokinių mokymosi krūvio problemą, siekti individualios kiekvieno mokinio pažangos, ieškoti pamokų nelankymo priežasčių ir priemonių šiai problemai spręsti.
Pasak mero pavaduotojos Danutės Skruibienės, didesnes galimybes ugdymo kokybei atvertų atskiras dėmesys gabiems vaikams, pasiteisinusių metodikų taikymas, nukreiptas į individualizuotą ugdymą, inovatyvių edukacinių erdvių – gamtos mokslų laboratorijų, chemijos ir informacinių technologijų kabinetų, poilsio erdvių ir „tyliųjų“ skaityklų – kūrimas, bendradarbiavimo tarp mokyklų ir verslo mezgimas bei pagalba su sunkumais susiduriantiems mokiniams. Greta akademinių žinių, anot mero pavaduotojos, jaunam žmogui labai svarbi ir neformali veikla, todėl neformalaus švietimo krepšelis turėtų būti skiriamas ne tik mokslo metu, bet ir per vasaros atostogas. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu ypač svarbu formuoti psichologiškai ir fiziškai sveiką, kūrybingą ir saugią mokyklą. Siekiant to, būtina stiprinti pedagogų rengimą, kad jie būtų pasiruošę spręsti darželio grupėje ar mokyklos klasėje kylančius patyčių ar smurto atvejus. Taip pat būtų reikalinga valstybinė programa mokyklų teritorijų aptvėrimui, vaizdo kamerų įrengimui, nes šių priemonių įsigijimas vien tik Savivaldybei būtų sunki finansinė našta, kadangi daugelio mokyklų teritorijos pakankamai didelės.
Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, padėkojęs merui ir Tarybai, švietimą laikančiais vienu svarbiausių Savivaldybės prioritetų, pažymėjo, kad šiais metais asignavimai švietimui planuojami 6,7 proc. didesni nei 2015 m.: išlaidos švietimui sudaro 15,4 mln. Eur, arba 47,7 proc. viso Savivaldybės biudžeto. Mokinio krepšelis šiais metais planuojamas 85,4 tūkst. Eur didesnis nei praėjusiais, nes šiemet mokinio krepšelio dydis vienam sutartiniam mokiniui patvirtintas 1 tūkst. 14 Eur, arba 34 Eur didesnis, nei buvo 2015 metais. Pasidžiaugta, kad švietimo įstaigų bendras kreditinis įsiskolinimas šių metų pradžioje buvo 97,8 tūkst. Eur mažesnis nei praėjusių metų, ir visiškai neliko ilgalaikių skolų. Be to, šie metai pirmi, kai pakanka lėšų dvylikai mėnesių darbo užmokesčiui išmokėti, skirtos visos pagal metodiką suplanuotos aplinkos lėšos.
Pasak administracijos direktoriaus, lėšų, skirtų vienam ugdytiniui, išlaikyti vidurkis gimnazijose yra 1 tūkst. 820 Eur, daugiausiai jų reikia Vydmantų ir Darbėnų gimnazijoms (atitinkamai 1 tūkst. 910 Eur ir 1 tūkst. 850 Eur), o mažiausiai – 1 tūkst. 770 Eur – Salantų gimnazijai. Iš pagrindinių mokyklų brangiausiai kainuoja išlaikyti Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje besimokantį mokinį – 3 tūkst. 100 Eur, pigiausiai – 1 tūkst. 320 Eur – M. Daujoto pagrindinės mokyklos mokinį. Iš centrų daugiausiai lėšų – 3 tūkst. 290 Eur – vieno ugdytinio išlaikymui skiriama Baublių mokyklai–daugiafunkciam centrui, besimokančiojo Kartenos mokykloje–daugiafunkciame centre išlaikymas vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. 600 Eur. Iš pradinių mokyklų brangiausiai išlaikomas Rūdaičių mokykloje besimokantis vaikas – 2 tūkst. 570 Eur, mažiausiai atsieina išlaikyti mokyklos-darželio „Žibutė“ ugdytinį – 1 tūkst. 930 Eur. Lopšeliuose-darželiuose brangiausiai kainuoja „Eglutėje“ ugdomas vaikas – 3 tūkst. 100 Eur, mažiausiai – 2 tūkst. 380 Eur – „Ąžuoliuke“. Vienam Kretingos meno mokyklos ugdytiniui išlaikyti vidutiniškai skiriama 1 tūkst. 300 Eur, Salantų meno mokyklos – 1 tūkst. 310 Eur, Kretingos sporto mokyklos – 440 Eur, o Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro – 1 tūkst. 280 Eur. Administracijos direktorius šių metų konferencijoje išsakė susirūpinimą neefektyviai naudojamomis ugdymo įstaigų patalpomis – daugiausiai, net 23,7 kv. m, patalpų disponuoja vienas mokinys Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje, 20,8 kv. m – Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre, 16,9 kv. m – Jokūbavo A. Stulginskio pagrindinėje mokykloje. „Siekiant racionalaus lėšų naudojimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl efektyvesnio patalpų panaudojimo kitoms bendruomenės reikmėms“, – pažymėjo V. Domarkas. Baigdamas pranešimą, administracijos direktorius įvardijo svarbiausią tikslą, keliamą švietimo įstaigų vadovams: „Biudžetinių įstaigų vadovai, kaip Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, turi užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, taip pat yra atsakingi už programų vykdymą, jų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų.“
Konferencijoje mokinių ugdymosi pasiekimus apžvelgė Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja dr. Rita Dukynaitė. „Gaila, bet, palyginus su praėjusių metų rezultatais, šiųmetiniai šiek tiek blogesni. Esate vieni iš lyderių ir Kretinga daug dėmesio skiria humanitarinių mokslų sričiai, pagerėjo gamtos mokslų rezultatai, tačiau socialinių, tiksliųjų mokslų pasiekimais negalima pasidžiaugti“, – teigė dr. R. Dukynaitė, išsakiusi nerimą, kad, nors Kretingoje rodomi geri akademiniai rezultatai, vaikai nesijaučia laimingi, daugelis jų patiria patyčias. Ugdymo įstaigų vadovams rekomenduota atlikti patyčių priežasčių analizę ir kartu su Kretingos rajono pedagogų švietimo centru ieškoti šios problemos sprendimo būdo.
Mokytojo kompetencijos svarbą mokinių pažangai savo pranešime įvardijo Kretingos rajono pedagogų švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė. Šiais metais, švenčiant jaunimo politikos dvidešimtmetį, Savivaldybėje įgyvendintus projektus pristatė Švietimo skyriaus vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Diana Laimutė Garjonienė. Ji pasidžiaugė teigiamais pasiekimais Savivaldybėje: didėjančiu sąmoningu jaunimo dalyvavimu, atviro darbo su jaunimu plėtra, infrastruktūros gerinimu, sveikatos priežiūros specialistų-rezidentų finansavimu, jaunimo darbuotojo atviroje jaunimo erdvėje „Tavo erdvė” veikla, nesimokančio ir nedirbančio jaunimo įtraukimu į įvairias veiklas. Įvardijo ir išliekančias problemas: LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo neveiksnumas, jaunimo skaičiaus mažėjimas ir emigracija, profesijos rengimo neatitikimas darbo rinkos. Priminė, jog Kretingos jaunimas turi savo interneto svetainę www.kretingosjaunimas.lt, paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, bet nurodė, kad bet kuris jaunuolis gali kreiptis ir tiesiogiai, rašyti el. laiškus, skambinti ir klausti. D. L. Garjonienė rajono pedagogų bendruomenei linkėjo būti kuo labiau pasiekiamai jauniems žmonėms, būti patarėja sudėtinguose jų gyvenimo pasirinkimuose.
