Konferencijoje aptartas europinės reikšmės istorinis paveldas

Rugsėjo 12-ąją Ignalinos krašto muziejuje vyko Europos kultūros paveldo dienoms skirta konferencija  ,,I pasaulinio karo inžinerinių įtvirtinimų, atminties vietų ir kraštovaizdžio įtrauktis į kultūrinio turizmo plėtrą Utenos regione“. Įdomius pranešimus apie karo priežastis, pasekmės ir paliktus istorinius ženklus bei jų aktualizavimą skaitė Lietuvos mokslininkai istorikai, archeologai, turizmo specialistai, patirtimi dalijosi svečias iš Belgijos. Konferencijoje dalyvavo Kultūros ministerijos, Paveldo apsaugos departamento, Ignalinos rajono savivaldybės atstovai. Renginio metu pristatytos nuotraukų parodos, rodyta filmuota medžiaga iš Ignalinos rajone vykusių ekspedicijų. Konferenciją moderavo doc. dr. Mantvydas Vitkūnas. 

Prasmingu renginiu džiaugėsi sveikinimo žodį taręs savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. ,,Labai svarbu atkelti dar vieną istorinį sluoksnį, kuris padės be tik labiau pažinti mūsų krašto istoriją, bet ir ją patraukliai pateikti bei parduoti kaip turistinę prekę… „, – kalbėjo meras. Ignalinos krašto muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė pristatė vykdomą  projektą ,,I pasaulinio karo istorinio paveldo pažinimas, išsaugojimas ir pritaikymas kultūrinio turizmo plėtrai“. Savivaldybei dėkota už idėjų palaikymą ir skirtą dalinį finansavimą. Projektą  taip pat finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 

Pasakota, kad šį pavasarį rajone  vykusios ekspedicijos metu atlikta karo objektų žvalgyba, fiksavimas, aprašymai, bendrauta su gyventojais. Aplankytos 24 vietos, užfiksuoti 52 karo inžineriniai statiniai, užrašyti 6 pateikėjų pasakojimai, padaryta daugiau nei 1000 nuotraukų, dalis jų eksponuojama parodoje.  Bus išleistas leidinys, jo pristatymas numatytas lapkričio mėnesį. Sukurti du  metodiniai filmukai. Direktorė sakė tikisi, kad tuo veiklos nesibaigs, o projektas bus tęstinis. 

Įdomių įžvalgų apie I pasaulinį karą pateikė Vilniaus universiteto doktorantas Teodoras Žukas, jis analizavo karo priežastis, pasekmes ir paliktus ženklus europiečių sąmonėje.  ,,I pasaulinis karas yra nuolat permąstomas. Žinios ir suvokimas apie jį labai keičiasi. Vakarų visuomenėse ši atmintis gyva. Karas palietė žmonių gyvenimus, likimus, keitė kultūras ir visuomenes, gerokai įtakojo kraštovaizdį. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, traumuota karo patirties, nors mūsų suvokime šis laikotarpis daugiau siejamas su keliu į valstybingumą, į nepriklausomybės paskelbimą…“, – kalbėjo pranešėjas, akcentavęs, kad labai svarbu atrasti istorinius ženklus, identifikuoti, pritaikyti šiuolaikinės visuomenės reikmėms

Doc. dr. Mantvydas Vitkūnas pasidalijo žinomais faktais apie vieną įdomiausių Rytų fronto operacijų – Švenčionių prasiveržimą. Rytų Lietuva tapo karo arena. Žmonės šitam krašte patyrė itin didelių sunkumų. Apie 300 tūkst. gyventojų  pasitraukė savo noru arba buvo evakuoti. Dauguma kaimo gyventojų liko ir stengėsi išgyventi. Archeologas Rokas Kraniauskas (MB Arsaika“) pažymėjo, kad rimta fortifikacija mūsų krašte atsirado 1915 m., kai nusistovėjo fronto linija. Tai ne tik kariniai bunkeriai, slėptuvės, bet ir sandėliai, gyvenamieji sustiprinti pastatai. Ignalinos rajone sklando legenda netgi apie buvusią vokišką bažnyčią. 

Įdomios informacijos pateikė, senuosius žemėlapius ir nuotraukas rodė iš Belgijos atvykęs istorikas, tyrėjas Jan Vancoillie. Jis pasakojo apie vokiečių gynybinių linijų formavimą Ignalinos rajone 1915–1918 m., dalinių išdėstymą, jų kovas, kaip buvo statomi apkasai, rodė jų planus, brėžinius. Svečias minėjo, kad vokiečių okupuotos teritorijos (Nuo Drūkščių ežero iki Gilūtų) buvo padalintos į tris dalis. Prie fronto linijos palikti reikalingi amatininkai, ūkininkai, kurie teikė paslaugas, tiekė maistą. Vokiečiai pastatė  lentpjūvę, cemento gamyklą, kur gamino blokelius bunkerių ir kitų įtvirtinimų statybai,  nutiesė siauruko bėgius. Darbus atliko neginkluoti daliniai, belaisviai, vietiniai gyventojai. 

Minėta, kad Belgijoje I pasaulinio karo turizmas labai išplėtotas. Britų turistai lanko kapines, muziejus, lauko ekspozicijas. Kai kurios vietos įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą. Viskas prasidėjo nuo inventorizacijos maždaug prieš 20 metų.

Vilniaus universiteto doktorantė Ingrida Čičiurkaitė dalijosi surinktomis žiniomis, faktais ir vaizdais, iliustruojančiais karių laidojimo tradicijas. Ši tema labai plati, atskleidžianti valstybių moralę, kultūrą, požiūrį į žmogų. Kaip sakė pranešėja, I pasaulinis karas buvo lūžis – žmonija susidūrė su milžinišku žuvusiųjų ir dingusių jų skaičiumi. Ilgainiui atsirado karių laidojimo taisyklės, kapų žymėjimas, identifikaciniai žetonai.

Dr. Linas Kvicikevičius VšĮ ,,Kultūros vertybių globos taryba“ kalbėjo apie karo fortifikacinių objektų istoriją Lietuvoje ir jų išsaugojimo problemas. Svarstyta, kiek jie, liudijantys svetimų kariuomenių kovas, tragiškas pasekmės vietos gyventojams, gali būti svarbūs mūsų visuomenės istorinei atminčiai. Ilgą laiką ši tema buvo tarsi neaktuali.  2014 m. minint I pasaulinio karo 100-metį visuomenėje imta labiau domėtis jo palikimu, istoriniais ženklais. Deja, Vyriausybė ir istorinės atminties išsaugojimo  institucijos nesuformulavo jokios idėjos ar vizijos. 

Patirtimi ir gerąja praktika   apie karo paveldo pritaikymą turizmo reikmėms dalijosi Zarasų turizmo informacijos centro projektų vadovas Ramūnas Keršys ir Adutiškio bendruomenės pirmininkas Eimutis Valiukas. Parodytas reklaminis filmukas, pristatytas zarasiškių kartu su latviais įgyvendintas projektas, pasakota apie sukurtus maršrutus, naują muziejų, vizualizacijas, 3D akinius ir kitas naujas veiklas bei paslaugas. E. Valiukas entuziastingai pasakojo apie aktyvios  bendruomenės darbus, vokiečių karių kapinaičių, bunkerių tvarkymą, suplanuotus maršrutus žygeiviams ir važiuojantiems automobiliu. Tokia bendruomenės veikla, kaip minėta, verta ir pasidžiaugimo, ir didžiausios pagarbos. 

Ignaliniečiai pamatė, kad kaimynai šioje srityje nužingsniavo kiek toliau. Tai geras pavyzdys ir įrodymas, kad karo palikimas padeda geriau atskleisti savo krašto istoriją, kad jis vis labiau tampa  artimas, savas, įdomus ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Išsakyta mintis, kad būtų gerai parengti Lietuvoje esančių karinių objektų atlasą. 

Konferencijos pabaigoje buvo parodytas Tverečiaus miestelyje esančio bunkerio 3 D modelis. Ignalinos krašto muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė dėkojo visiems pranešėjams, konferencijos dalyviams ir kvietė išbandyti  3D akinius bei apžiūrėti nuotraukų parodą ,,I pasaulinio karo palikimas Ignalinos krašte“ (nuotraukų autoriai: Ingrida Čičiurkaitė, Tautvydas Gegužis ir Rokas Kraniauskas).