Konferencijoje kalbėta apie skurdą ir socialinę nelygybę
Radviliškio viešosios bibliotekos konferencijų salėje vykusi konferencija „Socialiai ir politiškai atsakingas požiūris į skurdą ir socialinę nelygybę“ sukvietė būrį klausytojų. Konferencijos tikslas – diskutuot, kalbėti apie skurdo mažinimo galimybes, mažinti socialinę atskirtį, pasidalyti įžvalgomis, patirtimi, kaip galima būtų sumažinti skurdą ir socialinę nelygybę patiriančių žmonių skaičių. Konferencijos dalyvius ir klausytojus pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis. „Būtina kalbėti apie socialinę atskirtį ir skurdą. Tik mokydamiesi vieni iš kitų, tik įsiklausydami į žmonių problemas galėsime drauge rasti sprendimus, kurie padėtų mažinti skurdą ir socialinę nelygybę“, – sakė jis.
Apie skurdą, socialinę nelygybę ir jų pasekmes bei šalinimo priemones konferencijoje kalbėjo LR socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius, Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Regina Dapšytė, socialinę situaciją Radviliškio rajone apžvelgė Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys, apie situaciją darbo rinkoje kalbėjo Šiaulių teritorinės darbo biržos Radviliškio skyriaus vyr. specialistė Ruslana Veitienė. Apie darbą su socialinės rizikos šeimomis Šaukoto seniūnijoje papasakojo socialinio darbo organizatorė Lina Pužaitienė. Sidabravo seniūnas Vidmantas Blužas konferencijoje kalbėjo apie socialinės atskirties politikos įgyvendinimo seniūnijose niuansus, apie Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro teikiamas paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms papasakojo šio centro direktorė Rita Pranė Vilimaitė.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro, Lietuvoje 28,9 proc. žmonių gyvena už skurdo rizikos ir socialinės atskirties ribos. Didžiąją jų dalį sudaro asmenys, neturintys darbo. Europos Sąjunga rekomenduoja piniginės socialinės paramos sistemą susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis, kad žmonės po truputį patys grįžtų į darbo rinką. Lietuvoje veikia šiam tikslui skirtas verslumo skatinimo fondas, kurio funkcija – suteikti finansines paskolas (mažas paskolas iki 25 tūkst. eurų) verslo pradžiai ir teikti kitą pagalbą, siekiant palengvinti pradedantiesiems verslą įsitvirtinti darbo rinkoje. Įgyvendinamos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti priemonės, yra visokių programų, skirtų jaunimo užimtumui didinti.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, jog beveik 40 proc. daugiavaikių šeimų ir kas antra šeima, kurioje vienas asmuo augina vaikus, atsiduria skurdo rizikoje. Tai reiškia, kad ypač daug dėmesio reikėtų skirti šeimoms ir kad kalbant apie pagalbą šioms šeimoms svarbu yra ne tik kokybiška darbo vieta su tinkamomis pajamomis, bet ir paslaugos šeimai ir vaikams, padedančios derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir mažinti tiek tėvų tiek vaikų atskirtį“ׅ, – sakė L. Bartkevičius.
Radviliškio rajono savivaldybė 2015 m. socialinėms pašalpoms mokėti nepanaudojo šiek tiek daugiau nei 3 milijonų eurų, t. y. 63,6 proc. piniginei paramai skirtų lėšų, iš kurių dalis buvo skirta socialinių paslaugų teikimui ir finansavimui, būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymui asmenims su negalia, transporto lengvatų užtikrinimui, socialinės paramos teikimui išimties tvarka, nelaimės atveju, vaikų vasaros poilsio stovyklos organizavimui, nevyriausybinių organizacijų rėmimui, mokyklų, vaikų darželių remontui, vietinių kelių priežiūrai ir remontui, VšĮ Radviliškio ligoninės medicininei ir kitai įrangai įsigyti, Radviliškio miesto baseino statybai. Pasak. L. Barkevičiaus, šios savivaldybės lėšos yra vienas iš įrankių suteikti savivaldybės rajono žmonėms tokią pagalbą ir paramą, kokios jiems labiausiai reikia.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo D. Brazio, 2011 metais Radviliškio rajono savivaldybėje buvo išmokėta 3 420,3 tūkst. eurų socialinių pašalpų, 2015 metais jų sumažėjo iki 1 468,1 tūkst. eurų. Sumažėjusias išlaidas socialinei paramai ir sumažėjusį asmenų, gaunančių socialinę paramą, skaičių lėmė tai, kad Radviliškio rajono savivaldybė dalyvavo pilotiniame projekte, kai piniginės socialinės paramos teikimas vykdomas kaip savarankiška savivaldybės funkcija. Atsirado galimybė patiems kontroliuoti, ar prašantieji socialinės paramos nepiktnaudžiauja valstybės parama.
Visi konferencijoje pasisakę pranešėjai kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis, skatinti užimtumą, mažinti nedarbą, užtikrinti gyventojų saugumą.
Konferenciją organizavo Radviliškio regiono profesinių sąjungų centras.
