Konferencijoje pagerbti Lietuvą kūrę Užvenčio krašto vyrai – Povilas Višinskis ir Jonas Smilgevičius
Balandžio 21 d. Užvenčio kultūros centras ir Užvenčio krašto muziejus pakvietė besidominčius Užvenčio krašto garbingais, Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis, į konferenciją „Užvenčio krašte gyvenę nepriklausomos Lietuvos kūrėjai – Povilas Višinskis, Jonas Smilgevičius“, skirtą Lietuvos šimtmečiui ir Užvenčio miesto 480-osioms metinėms paminėti.
Po muzikinio konferencijos dalyvių sveikinimo ir įžangos žodį organizatorių vardu tarusios O. Granickienės, susirinkusieji išklausė pranešimų, priminusių ne tik jau žinomus šių dviejų garbingų vyrų gyvenimo faktus, bet ir atskleidusių naujų, įdomių gyvenimo ir veiklos epizodų.
Keturi pranešimai buvo skirti rašytojo, spaudos darbuotojo, režisieriaus, lietuvybės puoselėtojo, politinio veikėjo P. Višinskio (1875–1906) asmenybei.
Apie P. Višinskio atsidavimą lietuvybės idealams, nesavanaudiškumą, pasitelkusi citatas iš mažai visuomenei žinomų jo apsakymų, savo pranešime „Povilas Višinskis – lietuvybės riteris“ kalbėjo humanitarinių mokslų daktarė, VU Filologijos fakulteto docentė Dalia Čiočytė. P. Višinskio ir Žemaitės bendrystę, atsiskleidusią jų laiškuose vienas kitam, dviejų žmonių dvasinį artumą savo pranešime „Povilo Višinskio ir Žemaitės bendrystė laiškuose“ atskleidė Žemaitės viešosios bibliotekos Metodikos, informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji metodininkė Nijolė Kančauskienė. O apie P. Višinskio ir kitos moters, vėliau taip pat tapusios žinoma rašytoja, kurią savo dvasinio poveikio galia į lietuvybės puoselėjimo idealų erdvę pastūmėjo P. Višinskis, bendravimą pranešime „Šatrijos Raganos laiškai Povilui Višinskiui“ dalinosi Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Genovaitė Sungailienė. P. Višinskio atminimo įamžinimą pranešime „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“ apžvelgė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolia Kasparavičienė.
Trys pranešimai buvo skirti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui, ekonomistui, bankininkui, įvairių akcinių bendrovių steigėjui ir dalininkui, visuomenės veikėjui Jonui Smilgevičiui (1870–1942). Su J. Smilgevičiaus gyvenimo istorija pranešime „Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius. Gyvenimo istorija“ supažindino Užvenčio kraštotyros muziejus muziejininkė Milda Knyzelienė ir Plungės rajono savivaldybės Alsėdžių seniūnijos seniūnė Danutė Repšienė pranešime „Jono Smilgevičiaus sąsajos su Alsėdžiais“.
Įdomių faktų apie J. Smilgevičiaus, kaip vieno iš 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus Lietuvių konferencijos organizatorių ir dalyvių, Lietuvos Tarybos nario, 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašiusio nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, pateikė istorikas, rašytojas, diplomatas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Alfonsas Eidintas savo pranešime „Jonas Smilgevičius – Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios akto signataras“. Ruošdamasis šiai konferencijai, A. Eidintas archyvuose aptiko ir naujų, istorinę vertę Užvenčio kraštui turinčių dokumentų, susijusių ne tik su J. Smilgevičiaus asmenybe, bet ir Užvenčio dvaru, kurie šio pranešėjo dėka papildys Užvenčio kraštotyros muziejaus ekspozicijas ir fondus. Taip pat pranešėjas, remdamasis istorine medžiaga, patikslino ir kai kuriuos enciklopedijose pateiktus faktus, susijusius su J. Smilgevičiaus veikla.
Konferencijos dalyviams buvo pristatytos J. Smilgevičiaus parašytos knygelės „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“ (1895), „Trumpas pienininkystės vadovėlis“ (1909) ir „Trumpas vadovėlis sviestininkystės“ (1905), sudaryta galimybė pasižiūrėti TV laidos apie J. Smilgevičių įrašą, pasiklausyti kūrybinio folkloro grupės „Rugiaveidė ir šeima“.
Konferencijoje dalyvavusi Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovė J. Gaupšienė pasidžiaugė turtingais įdomia informacija pranešimais, gražiomis organizatorių pastangomis pagerbti Lietuvą kūrusius Užvenčio krašto žmones.
