Konkrečių darbų sąrašas ilgėja, planuojami nauji

Artėjant 2016 metų biudžeto planavimui ypač aktualu nusistatyti prioritetus ir skirti finansavimą neatidėliotinoms, gyventojams reikalingoms iniciatyvoms. Jau pusmetį vadovaudamas Savivaldybės administracijai norėčiau pabrėžti, kad sprendimai planuojami valdančiosios koalicijos bendru sutarimu.

Darbai ir planavimas – lygiagrečiai

Nors skatinu darbuotojų veikimo savarankiškumą, vertinu iniciatyvas, aiškėja, kad kai kuriais atvejais ir skyriaus vedėjams reikia padėti priimti sprendimus ar paraginti laikytis darbų terminų. Prisipažinsiu, jau tenka ir primygtinai siūlyti, padėti spręsti vieną ar kitą problemą.

Pavyzdžiui, išties per ilgai tęsiasi Gargždų parko atnaujinimo projektavimas. Tenka siūlyti skubiau spręsti neatidėliotinus reikalus – papildomo apšvietimo klausimus, takelių remontą savivaldos lėšomis. Kol projektavimas tęsiasi metų metus, gyventojams trūkumai bado akis ir kelia nepatogumų. Manau, racionalu būtų skubiai sutvarkyti tai, kas būtina, o projektavimas, atnaujinimo idėjų ir papildomų finansavimo šaltinių paieškos tegul vyksta lygiagrečiai, tai netrukdo konkretiems darbams.

Siekiu peržiūrėti tokius ir panašius užvilkintus darbus bei įvertinti, kur reikalingi skubesni konkretūs darbai ir sprendimai.

Šiuo metu skyriams ir kiekvienam darbuotojui atskirai formuojamos metinės užduotys. Viliuosi, kad Administracijos darbuotojai ne tik nusirašys šias užduotis nuo savo pareigybės aprašymų ar praėjusių metų darbų sąrašo, bet ir išsikels sau bent po vieną didesnį, sunkiau įveikiamą, naują, bet bendruomenei ir savivaldai reikalingą tikslą, uždavinį.

Nuveikti konkretūs darbai ir priimti sprendimai per pirmuosius darbo mėnesius

Džiaugiuosi, kad palyginti nebrangiai pavyko išasfaltuoti Lakštingalų gatvę, kiemą prie Žemės ūkio skyriaus ir Turizmo informacijos centro, kitą savaitę bus išasfaltuotos ir Parko bei Birutės gatvės atkarpos Gargžduose.

Kadangi pildosi mano nuolat kartojamas pasakymas, kad Klaipėdos rajonas yra pasmerktas pinigams, džiaugiuosi, kad dėl papildomai į biudžetą surinktų lėšų pavyko patenkinti dešimčių įstaigų poreikius, išspręsti jų problemas ar suorganizuoti rimtesnius remontus. Pavyzdžiui, iš biudžeto skyrėme papildomų lėšų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ renovacijai ir papildomam apšiltinimui iš išorės, galėjome sutvarkyti Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro aplinką, skirti papildomų lėšų Žadeikių ir Girkalių kultūros namų renovacijai.

Labai rimtai svarstome pačiame miesto centre įsikūrusio Gargždų turgaus atnaujinimo klausimą. Nors įvyko dar tik pirmasis susitikimas su turgaus administracija ir smulkiais verslininkais, sieksiu, kad per artimiausius metus turgaus erdvė būtų atnaujinta ir tvarkingesnė.

Džiaugiuosi, kad savivaldybė trejiems metams gavo leidimą Klaipėdos rajono savivaldybės žvyrkelius laistyti sūriu vandeniu. Nuo pavasario galėsime pigiau palaistyti žymiai daugiau žvyruotų kelių, šalia kurių gyvena žmonės. Dabar tereikia nuspręsti, kokių techninių specifikacijų automobilį įsigyti iš savivaldos lėšų ir suplanuoti, kokia eile ir tvarka, pagal kokius prioritetus bus laistomi žvyrkeliai. Svarbu įsigyti universalų automobilį, nes kelių laistymas aktualus apie 4 mėnesius per metus, todėl reikalinga rasti jo pritaikymą ir kitu laiku.

Keliai – ir už gyventojų pinigus

Netrukus su seniūnais tarsimės, kaip išspręsti nešienaujamų Klaipėdos rajono žemių plotų problemą. Prašysiu seniūnų paraginti savo seniūnijų gyventojus būti tvarkingesnius. Taip pat mes privalėtumėme ir patys rodyti pavyzdį gyventojams − nušienauti visus visuomenės poreikiams skirtus žemės plotus. Nesuprantu, kodėl metų metus nenupjaunama žolė savivaldybei priklausančiame žemės sklype Dariaus ir Girėno gatvėje prie didžiųjų prekybos centrų. Su Nacionalinės žemės tarnybos atstovais kalbėsimės apie galimybes išnuomoti daugiau valstybei priskirtų ir netvarkomų žemės plotų, kad ir jie būtų tvarkingi bei nebjaurotų Klaipėdos rajono kraštovaizdžio.

Ką tik įvykusiame Tarybos posėdyje priėmėme taisykles, kuriomis vadovaujantis gyventojai galės paskubinti kelių asfaltavimą savo gyvenvietėse. Tai galbūt aktualiau naujakurių rajonams šalia Klaipėdos, kur gyvena labiau pasiturintys žmonės, bet galimybė greičiau išasfaltuoti kelią savivaldybėmis lėšomis su finansiniu gyventojų prisidėjimu, mano žiniomis, labai laukiamas sprendimas.

Svarstome, kad panašiu principu būtina sukurti galimybę gyventojams įsirengti mašinų stovėjimo aikšteles šalia daugiabučių. Jei dėl riboto savivaldybės biudžeto, naujų aikštelių dar gali tekti ilgokai palaukti, tai tuo atveju, kai gyventojai patys imtųsi iniciatyvos finansiškai prisidėti prie tokių projektų, klausimo sprendimas pajudėtų greičiau. Savivaldybė skirtų savo lėšų dalį pagal numatytus kriterijus, o gyventojai, prisidėdami savo lėšomis, greičiau galėtų gyventi patogiau. Sieksiu, kad artimiausiu metu sukurtume ir patvirtintume tokias taisykles ir tvarką.

Aikštelės vaikams ir sportui

Smagu, kad pagaliau pajudėjo ir kitas gyventojams aktualus klausimas – vaikų žaidimo aikštelių įrengimas Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijose. Kelis kartus buvo susirinkusi darbo grupė, kuri suplanavo, kad Klaipėdos rajone būtina įrengti 14 vaikų žaidimo aikštelių. Keturios naujos žaidimų aikštelės atsiras Gargžduose ir po vieną – kiekvienoje seniūnijoje. Stengsiuosi, kad šis sumanymas būtų įtrauktas į Strateginės veiklos planą. Būtų labai gerai, kad kitąmet aikštelės Klaipėdos rajone būtų nupirktos ir įrengtos vienu ypu. Nors tam reikia gana nemažai lėšų iš biudžeto, svarstome apie netradicinį sprendimą. Siūlau idėją vaikų žaidimo aikštelių įrenginius nupirkti visoms seniūnijoms iš karto. Tai leistų sutaupyti, o įrenginių tiekėjams savivaldybė sumokėtų palaipsniui per trejus metus.

Taip pat svarbu skirti lėšų ir lauko treniruoklių įrengimui rajono seniūnijose. Tokia programa jau yra strateginiame veiklos plane, tačiau pernai, planuojant biudžetą, lėšų treniruokliams įrengti pritrūko. Manau, kad ne vienas gyventojams džiaugtųsi, jei kitąmet kiekvienoje seniūnijose atsirastų po naują vaikų žaidimo aikštelę ir lauko treniruoklių kompleksą, o jau veikiantys būtų papildyti papildomais įrenginiais. Sieksiu, kad šis planas kitąmet būtų įgyvendintas. Ateityje reikia nepamiršti, kad kiekvienos seniūnijos bendruomenė svajoja ir apie universalų sporto aikštyną, tinkantį ir krepšiniui, ir tinkliniui, ir futbolui, tenisui žaisti.

Atnaujinsime bėgimo takus ir kelius

Negaliu nepasidžiaugti, kad Seimo nario Petro Gražulio tarpininkavimu Sporto departamentas kitais metais Klaipėdos rajonui planuoja skirti nemenką sumą sporto infrastruktūros gerinimui. Bendru susitarimu planuojame, kad už 200 tūkst. eurų atnaujintume Gargždų miesto stadiono bėgimo takus ir stadiono prieigas. Kadangi tenka vis išgirsti priekaištų, kad Klaipėdos rajone daugiausiai investuojama į futbolą, taip skriaudžiant kitų sporto šakų entuziastus, džiaugčiausi, jei pagaliau būtų patenkinti ir talentingų lengvaatlečių poreikiai, o bėgimo takais galės naudotis ir gyventojai.

Dar, manau, svarbu, kad apsispręsta skirti 10 tūkst. eurų autobusų stotelių Klaipėdos rajone įrengimui. Ne vieno miestelio ar kaimo bendruomenė jau kelerius metus laukė autobusų stotelių, tai ypač aktualu rudenį ir žiemą autobuso į mokyklą laukiantiems vaikams. Sieksiu, kad bent 4−6 stotelės būtų įrengtos artimiausiu metu.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras laikos žodžio skirti lėšų Karklės kelio ir apšvietimo sistemos rekonstrukcijai. 4 mln. eurų šiam projektui – savivaldybei būtų nepakeliama našta, o Vyriausybė gali finansuoti tokį visai šaliai reikalingą objektą, esantį Klaipėdos rajone. Lėšos kelio rekonstrukcijai jau suplanuotos Vyriausybės biudžete, viliuosi, kad iki biudžeto tvirtinimo šis planas nepasikeis.

Kviečiu įsitraukti piliečius

Malonu, kad gyventojai gana aktyviai dalyvauja, teikdami siūlymus, kur ko Klaipėdos rajone trūksta, kas neveikia, ką būtina būtų padaryti. Gaunu nemažai piliečių laiškų su prašymais, pastabomis ar fotografijomis. Tai džiugina, tačiau nėra labai malonu, kad gyventojai turi pastebėti tokius paprastus dalykus kaip išklypę šaligatviai, nepatogūs dviračių takai, prie darželio nedegančios lempos ir sutrupėjęs, nepatogus keliukas prie mokyklos. Norėčiau, kad kiekvienas seniūnas pats pastebėtų tokius kasdienius rūpesčius ir problemas spręstų be gyventojų ar direktoriaus paraginimų.

Reziumuodamas galiu pasakyti, kad labai laukiu dar aktyvesnio gyventojų ir bendruomenių įsitraukimo į savivaldos reikalus. Galbūt ir ne visus jų pasiūlymus pavyks įgyvendinti iš karto, tačiau artėjant kitų metų biudžeto planavimui, ypač svarbu būtų sulaukti piliečių nuomonės, kam dar savivalda turėtų skirti daugiau dėmesio, lėšų ar suskubti priimti sprendimus.