Konkurencingumo kovoje Kauno apskritis neatsilieka, bet pasitempti dar yra kur

Nors Kauno regionas konkurencingumo rodikliais nusileidžia tik Vilniaus apskričiai, potencialo šio krašto augimui vis dar apstu. Apie galimas ekonominio augimo perspektyvas orientuojantis į žaliojo verslo sritį, Raudondvario dvare diskutavo apskrities savivaldybių vadovai, žaliosios politikos ir finansų ekspertai bei verslo atstovai.

Žaliosios politikos instituto bei Kauno rajono savivaldybės surengtoje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Kauno regionui“ aptarti ne tik Lietuvos regionams kylantys iššūkiai, bet ir globalios problemos. Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas atkreipė dėmesį į pasauliui grasančią klimato kaitą ir paakino ieškoti sprendimų, kurie padėtų prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. „Pasaulinė patirtis bei konkretūs pavyzdžiai Lietuvoje rodo, kad sprendimai egzistuoja, tereikia valios ir ryžto imtis juos diegti. Juolab, kad tokiu būdu galime ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir mažinti nedarbo rodiklius, kadangi vystydami žaliąją ekonomiką prisidedame prie naujų darbo vietų kūrimo“ – teigė R. Lapinskas.

2016 m. pasaulyje žaliųjų tiesioginių užsienio investicijų įplaukos siekė 1,75 trilijono dolerių. Patarimais ir trijų žingsnių programa, kaip kuo daugiau tokių investicijų pritraukti į Lietuvą, dalijosi Investuok Lietuvoje atstovas Laurynas Suodaitis. Jo teigimu, svarbiausia regionams identifikuoti savo potencialą, gerinti investicinę aplinką ir pardavimus vykdyti proaktyviai.

Kaunas – sėkmės pavyzdys?

Kauno apskritis kitų Lietuvos regionų kontekste rikiuojasi priešakyje, nusileisdama tik Vilniaus apskričiai. Indrės Genytės-Pikčienės pristatyti statistiniai duomenys atskleidė, kad rajone nedarbo lygis mažėja, o algos kyla koja kojon su šalies vidurkiu, tačiau reikšmingam proveržiui reikalingi didesni pokyčiai. Svarbiausi regionų vystymosi recepto ingredientai, anot analitikės, yra gyvenimo kokybė, verslo klimatas, infrastruktūra ir logistika bei žmogiškasis kapitalas.

„Kauno regionas maloniai stebina – tiek gerėjančiu gyventojų užimtumu, tiek augančiais pritraukiamų investicijų rodikliais. Tačiau kaip ir kiekvienam regionui, taip ir Kauno apskričiai dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, Raseinių rajonas yra žemės ūkio kraštas, čia intensyviai vystoma maisto pramonė, dėl kurios susidarančios atliekos blogina vietos gyventojų gyvenimo kokybę, tačiau anot konferencijoje dalyvavusios Raseinių rajono savivaldybės atstovės, rajone kol kas nėra nė vienos kogeneracinės biodujų jėgainės, utilizuojančias žemės ūkio ir maisto perdirbimo įmonių atliekas, taip ir atsikratant atliekų, ir gaminant reikalingą energeiją. Tai tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kad net ir Kauno apskričiai darnių sprendimų trūksta“ – teigė konferencijos iniciatorius R. Lapinskas.

Kauno rajono savivaldybės atstovai džiaugėsi pokyčiais daugiabučių namų renovacijos, šilumos ūkio, atliekų tvarkymo srityse bei maitinimo organizavime ugdymo įstaigose. Tačiau užsiminus apie planuojamą regioninio Zabieliškio sąvartyno plėtrą, užvirė diskusijos. R. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad remiantis atliekų tvarkymo hierarchija, atliekų šalinimas sąvartynuose yra paskutinė ir mažiausiai priimtina išeitis, todėl turi būti skatinamas atliekų perdirbimas ir pakartotinis žaliavų panaudojimas.

Realius pavyzdžius, kaip atliekos gali būti paverčiamos žaliavomis, pristatė Latvijoje veikiančios įmonės „EKO ISO“ atstovas Tomas Šamrovas. Jo vadovaujama įmonė iš neparduotų laikraščių ir kitos makulatūros gamina apšiltinimo medžiagą pastatams. Anot T. Šamrovo, 2017 m. jų įmonėje buvo perdirbta 2400 tonų laikraštinės makulatūros. „Tai reiškia, kad praėjusiais metais išsaugojome mažiausiai 30000 medžių ir prisidėjome apšiltinant daugiau nei 1800 įvairiausų kontrukcijų pastatams” – dėstė T. Šamrovas.

Pavyzdžių, kaip panaudojant atliekas tausoti gamtą ir tuo pat metu uždirbti, konferencijoje pristatyta ir daugiau. Osvaldas Markevičius, atliekų tvarkymo sektoriaus inovacijų konsultantas, demonstravo Estijos įmonės naudojamą polietileno perdirbimo technologiją, kuri suteikia galimybę panaudoti niekam nereikalingą plastiką ir iš jo gaminti lentas lauko terasoms.

Tačiau konferencijoje pranešimą skaitęs iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas Giedrius Bučas skatino visų pirma vengti atliekų susidarymo, tuomet mažiau atliekų nukeliaus į sąvartynus ar deginimo gamyklas bei nereikės sukti galvos, kaip atliekas perdirbti. Apie saikingą ir atsakingą vartojimą kalbėjo ir daugiau nei 8000 tonų atliekų per metus surenkančios įmonės „VSA Vilnius“ vadovė Jurgita Petrauskienė bei pristatė siūlymus miesto reprezentatyvumui gerinti – estetišką miesto įvaizdį kuriančius atliekų konteinerius.

Kaip užtikrinti visapusišką tvarką miesto viešosiose erdvėse taikant Olandijos aplinkos tvarkymo modelį pasakojo įmonės „Optimus Monitus“ vadovė Ala Kuzmickienė. Konferencijos metu ji pristatė ir visai neseniai į lietuvių kalbą išverstus viešųjų erdvių kokybės standartus.

Pokyčių lyderiai logistikoje

Darnaus verslo pavyzdžiais Lietuva gali pasigirti transporto sektoriuje – Kauno krašte įsikūrusi įmonė „Elinta“ vysto ir gamina variklius, galios valdymo ir akumuliatorių sistemas. Įmonės atstovas Laurynas Jokužis pristatė vieną iš įmonės projektų – hibridinę komercinės paskirties transporto priemonę. Šie automobiliai žaliosiose miestų zonose iki 50 km važiuoja naudodami tik elektros energiją. Tuo tarpu standartinis dyzelinis variklis dirbdamas kartu su elektriniu varikliu mažina kuro sąnaudas iki 70% ir neriboja nuvažiuojamo atstumo. Transporto priemonėse yra integruota sistema, kuri leidžia nustatyti bet kurią geografinę zoną, kurioje transporto priemonė naudoja tik elektrinį režimą.

„Matydami pasaulines tendencijas – sparčiai augančius logistikos srautus, blogėjančius oro kokybės rodiklius ir eismo įvykių dažnumą, turime ieškoti išeičių, kaip tai pakreipti teigiama linkme. Tokie pavyzdžiai kaip „Elinta“, rodo, kad sprendimai visai po nosimi, tik ar visi apie juos žinome? Geroji praktika turi būti viešinama kuo plačiau, o galiausiai, ir patys pokyčių lyderiai turi būti įvertinti, todėl Žaliosios politikos institutas su partneriais Švedijoje, Vokietijoje bei Lenkijoje inicijavo tarptautinius Mažiau taršios logistikos apdovanojimus. Pelnyti apdovanojimą gali ne tik transporto priemonių gamintojai ar logistikos įmonės, bet ir darnius sprendimus miesto logistikoje propaguojančios savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos“ – konferencijoje pasakojo Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Renginį moderavęs Remigijus Lapinskas priminė, kad verslo idėjos ir noro saugoti aplinką nepakanka, reikalingi ir finansiniai ištekliai, todėl konferencijos metu Aplinkos projektų valdymo agentūros projekto „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ atstovė Kristina Cijūnėlienė pristatė „LIFE“ programos suteikiamas galimybes žiedinės ekonomikos idėjoms finansuoti.

Ši konferencija jau trečiasis ciklo „Žalioji strategija verslui” renginys. Konferencijos jau surengtos Tauragės bei Panevėžio apskrityse.