Konstitucija – tai pasaka ir piešiniai
Ruošdamasi NVŠ programos „Kūrybinės dirbtuvėlės“ užsiėmimams, visada svarstau, kad tikslingiau parinkčiau vaikams kūrinį, kurį skaitysime, kokią kūrybinę veiklą organizuoti, kad būtų ir įdomi, ir naudinga.
Šįkart pradėjome … nuo Lietuvos Konstitucijos. Kaip tik tuomet pagrindinio mūsų įstatymo, kuris buvo priimtas 1992 m. spalio 25 d., minėjome 26 metines. Aiškinomės, kam reikalinga Konstitucija, ką ji gina. O kadangi jos 14 straipsnis nurodo, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“, skaitėme labai įdomią Dalios Dilytės „Pasaka apie lietuvių kalbą“. Ši nuostabi pasakėlė mus privertė ne kartą stabtelėti: įsitikinti, kaip kinta mūsų tariami garsai, sužinojome, kiek daug yra sinonimiškų žodžių, kurie galėtų mūsų kalbai suteikti vaizdingumo, padarytų ją gyvesnę, bandėme spėlioti, kiek metų mūsų kalbos žodžiams.
Kūrybinė užduotėlė vaikus tiesiog užbūrė: ant popieriaus skirtingai apibrėžiama ranka – taip gauta figūra virsta įvairiausiomis figūromis: žirafėle, povu, šuniuku, peliuku, šuniuku, vaiduokliuku, sraige, gyvate, vilku, net višta. Ir nesvarbu, kad buvo penktadienio popietė, bet visus apėmė toks azartas – dar norėjosi išbandyti – nupiešti kažką įdomaus… Poetas Johnas Saxe teigė: „Mokytis – išmintinga, kurti – dieviška.“ Taip miela buvo stebėti kuriančius vaikus, ir visai nesinorėjo skirstytis namo…