14 kovo, 2024
ELTA

Konstitucinis Teismas: Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį skaitė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas. Teismo prašyta įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.

KT prašyta išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos, kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Kaip nurodė KT pirmininkas G. Goda, KT atkreipė dėmesį į tai, kad Stambulo konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris, patraukti smurtautojus atsakomybėn, taip pat panaikinti moterų diskriminaciją, skatinti lyčių lygybę. Pasak KT, konvenciją ratifikavusios šalys turi diskreciją spręsti, kai bus užtikrinti konvencijos nuostatų taikymą.

„Taigi, visos konvencijos nuostatos, tarp jų – ir sukėlusios abejonių pareiškėjui, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į konvencija siekiamus tikslus“, – tvirtino G. Goda.

KT, vertindamas „lyties socialinio aspekto“ sąvoką, pažymėjo, kad tai yra traktuojama kaip galimo smurto priežastis.

„Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai yra vienas iš požymių, kuriuo konvencijos nuostatų prasme gali būti apibūdinamas smurto, su kuriuo siekiama kovoti šios konvencijos nuostatomis, priežastis“, – nurodė G. Goda.

Pasak jo, KT atkreipė dėmesį, kad „socialinės lyties“ sąvoka, kuri naudojama Stambulo konvencijoje, siekiama kovoti smurtu, kurį gali išprovokuoti paprastai moteris priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė – moters ir vyro – lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – dėstė G. Goda.

Parlamento kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimui teiktą nutarimo projektą pasirašė ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Visgi kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.

Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę paragino ir nevyriausybinės organizacijos.

Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

Didžioji dalis opozicijos KT verdikto dėl Stambulo konvencijos nesureikšmina: būtinybės ratifikuoti – nėra

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš. Partijos lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, nepaisant to, jog nėra prieštarų Konstitucijai, nevienareikšmiškai vertinama konvencija gali tapti įrankiu ir toliau griauti tradicines vertybes.

Savo ruožtu ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“ kartoja – būtinybės ratifikuoti Stambulo konvenciją nėra, mat, joje numatytos nuostatos jau yra perkeltos į nacionalinės teisės aktus.

Tuo metu Seimo kreipimąsi į KT rėmę socialdemokratai abejoja, ar ši teismo išvada gali esmingai paveikti klausimo skeptikų pozicijas. Todėl, teigia jie, neaišku, ar šioje kadencijoje konvencija bus ratifikuota.

R. Budbergytė: KT išvada veikiausiai nepakeis skeptikų nuomonės

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė, reaguodama į žinias iš KT, teigė dar nespėjusi detaliai susipažinti teismo išvada. Visgi, politikė teigė mananti, kad KT sprendimas gali būti tam tikru postūmiu klausimo skeptikams.

„Tai gali būti tam tikras postūmis, nes Konstitucija yra svarbus dalykas. Kai žmonės žino, kad nėra to prieštaravimo, galbūt gali ramiau pakelti ranką „už“ – kad reikia ratifikuoti“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Tačiau esminių pasikeitimų Seimo narių pozicijose R. Budbergytė nesitiki.

„Postūmis nėra tiek didelis, kiek tikrai būtų pritarta ratifikavimui“, – teigė frakcijos seniūnė.

„Jų galvose, kaip sakoma, yra baimė, kad gali ateiti kažkokie kiti dalykai, kuriems jie dar nėra subrendę ir nepribrendę“, – pridūrė ji.

S. Skvernelis: tai nieko nekeičia

Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis KT sprendimo nesureikšmino. Kaip Eltai teigė ekspremjeras, jo pirmininkaujamai partijai bei kolegoms Seime toks teismo išaiškinimas nieko nekeičia – nėra poreikio ratifikuoti Stambulo konvenciją.  

„Mes manome, kad visos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę ir nematome prasmės dar kažką daryti. Dabar kažkas turi tai pateikti ratifikavimui, o Seimas apsispręs“, – sakė S. Skvernelis.

„Mes nepalaikėme kreipimosi į teismą. Konvencija skirta kovai su smurtu – jos nuostatos ne tik yra perkeltos į mūsų nacionalinę teisę, bet ir įgyvendintos. Tai padaryta skirtingai nuo kitų valstybių, kurios ratifikavo, bet nieko nepadarė“, – sakė S. Skvernelis.

R. Karbauskis įžvelgia liberalų klastą

Tai, kad toliau nepalaikys Stambulo konvencijos, tvirtino ir praėjusiame Seime su S. Skverneliu ranka rankon dirbęs „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Tiesa, politikas tokį sprendimą argumentavo ne tik įsitikinimu, kad Lietuvoje jau viskas yra padaryta sprendžiant smurto prieš moteris problemą, tačiau ir ideologiniais argumentais.

LVŽS pirmininko manymu, verdiktą pateikęs KT neatkreipė dėmesio į tai, dėl ko politikai labiausiai nesutaria – kaip šią konvenciją vertinti vertybiniame kontekste.

„Konvencijos vertinimo skirtumai Seime yra. Mes negalime to ignoruoti, tad negalime pasakyti: ačiū, Konstitucinis Teisme, dabar viskas išaiškinta. Juk kitą dieną ateis liberalai, jei Stambulo konvencija bus ratifikuota, ir pasakys: dabar reikia daryti tai ir tai“, – Stambulo konvenciją tarsi su Pandoros skrynia lygindamas kalbėjo R. Karbauskis.

„Konvencijos reikia tik liberaliai daliai politikų, kurie mato tik LGBT bendruomenės interesus. Tad Stambulo konvencija gali būti naudojama pagrindžiant visai kitus sumanymus nei sakoma“, – sakė R. Karbauskis.

„Lietuvoje įstatymai veikia, esame gerus įstatymus priėmę ir jie veikia, gina moteris. Nesuprantu, kaip konvencija pakeis moterų padėtį“, – apibendrino jis.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Parlamento kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimui teiktą nutarimo projektą pasirašė ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei tuometė socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Visgi kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.

Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę paragino ir nevyriausybinės organizacijos.

Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.


1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

31 kovo, 2025

Kasmet technologijų entuziastai laukia naujausių išmaniųjų telefonų modelių, o Apple iPhone serija išlieka viena populiariausių pasirinkimų rinkoje. Vienas naujausių modelių […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

30 kovo, 2025

Teisingumo ministras Rimantas Mockus neslepia turintis abejonių, ar naujo kalėjimo Šiaulių rajone statybų projektas yra finansiškai pagrįstas ir valstybė nepermokės, […]

29 kovo, 2025

Šeštadienio diena Lietuvoje buvo šilčiausia šiemet, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pasak jos, aukščiausia temperatūra užregistruota Šilutėje. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

27 kovo, 2025

Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Europarlamentarai ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimus dėl visose ES valstybėse galiosiančių naujų vairuotojų pažymėjimų taisyklių. Pagal naujas taisykles, […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant […]

24 kovo, 2025

Su Kaliningrado sritimi besiribojančio Šilutės rajono gyventojai iš nacionalinės valdžios pasigenda konkretumo ruošiantis reaguoti į galimas Kremliaus grėsmes, sako pirmojoje […]

23 kovo, 2025

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarties, kuria buvo nutraukta byla dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo kaltintam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, prokuratūra […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Siekiant užtikrinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, Panevėžio miesto savivaldybė už 300 tūkst. eurų ketina atnaujinti 8 miesto švietimo įstaigose esančias priedangas.  […]

21 kovo, 2025

Taigi, koks turi būti interneto greitis? Lietuvos interneto greitis yra vienas greičiausių pasaulyje, ypač kai kalbama apie šviesolaidinį internetą. Štai […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
21 kovo, 2025

Pasiekus paliaubas Rusijos kare Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą. Visgi, […]

Regionų naujienos