Kosto Poškaus paveiksluose – aštrūs spalvų deriniai ir taiklios citatos

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta Kosto Poškaus tapybos darbų paroda „Broma atwerta ing wiecznasti“. Čia eksponuojami alytiškio dailininko paveikslai, sukurti visuomenės gyvenimą užšaldžiusiu pandemijos laikotarpiu, tačiau pats autorius panašaus pobūdžio negandose įžvelgia tam tikrą dėsningumą.

„Aštuoniolikto amžiaus viduryje Videniškių vienuolyne  gyveno ir dirbo kunigas Mykolas Olševskis, kurio pamokslų rinkinys 1753 metais išspausdintas Vilniuje pavadinimu „Broma atwerta ing wiescnasti“. Knyga susilaukė daug leidimų, tačiau iki šių dienų ji – taikinys teologams ir filologams: skurdino lietuvių kalbą, kurios čia tik trečdalis, nes didžiąją teksto dalį užima slavizmai bei polonizmai. Mane asmeniškai šis veikalas sužavėjo tuo, kad gyvename panašiame laikotarpyje. Epidemijos kartas nuo karto kildavo nuolatos. Minėta knyga atsirado maro ir karo, nusinešusio didžiąją dalį Lietuvos gyventojų metu, galutinai dėl tarpusavio nesusikalbėjimo ilgam pražudžiusių ir pačią valstybę. Dabartinė visuomenė labiau apsišvietusi, bet joje ir aplink ją vykstantys procesai dažnai primena dviejų su puse šimtmečių senumo mąstyseną ir elgseną. O kodėl aš sujungiau Covid-19 su „Broma atwerta ing wiecznasti“… Tai čia savaime taip gavosi. Kažkaip labai sudera didelės tragedijos ir komizmas“, – teigia Kostas Poškus.

Pristatydamas parodą, autoriaus sūnus dailininkas, menotyrininkas, rašytojas Vidas Poškus tėvui negailėjo sarkastiškai meilios kritikos:

„Šioje erdvėje aš laikau save pirmiausia ne dailininku, ne rašytoju, o Kosto Poškaus biografu ir kritiku. Branduolys darbų, rodomų šioje parodoje, yra pradėti, sukurti ir apmąstyti Videniškiuose. Žinodamas, kad mano tėvas prieš keletą metų parašė knygą apie save (jos pavadinimas paprastas – „(Ne)šventųjų gyvenimai“), aš nusprendžiau jį atversti į tiesos ir doros kelią. Ir, jau ne vieną vasarą leisdamas Videniškiuose, buvusiame vienuolyne, atvežiau tėvą, daviau skaityti jam „Broma atwerta ing wiecznasti“, galvodamas, kad jis pasitaisys ir bus doras – grąžins skolas bibliotekoms ir visiems kitiems. Deja, kaip matote, nieko panašaus neįvyko – jis sukūrė darbus, kuriuos, be abejo, inspiravo tas pats Mykolas Olševskis ir jo „Broma atwerta ing wiecznasti“. O kalbėdamas ne kaip biografas, bet kaip kritikas, pastebėčiau, kad šituose naujuose darbuose Kostas Poškus yra ypatingai barokinis (tai ne veltui kūrė Videniškiuose). (…) Koloristine prasme Kostas Poškus nesikeičia – jis vartoja labai aštrius, labai ryškius, na tikrai, vasariškus spalvinius derinius.“

Įsikomponavusi tarp įspūdingo dydžio senelio paveikslų baroko dvasią papildė ir muzikalioji anūkė Veronika Poškutė. Ji parodos pristatymo renginyje atliko vieno iš baroko meistrų – Antonio Vivaldi – kūrinį smuikui.

Kaip žinia, menininko Kosto Poškaus parodos Dzūkijos sostinėje visuomet sutinkamos smalsiai ir palankiai. Tad ir šįkart prie kontrastingų spalvų paveikslų kviečiame stabtelėti visus norinčius. Kosto Poškaus tapybos darbus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) individualiai galima apžiūrėti be galimybių paso. Paroda „Broma atwerta ing wiecznasti“ veiks iki gruodžio 6 dienos.